„Tai nėra nauja – dabar pasaulyje tūkstančiai įmonių taiko tokią darbo organizavimo sistemą, taip pat ir Lietuvoje. Aišku, labiausiai ta praktika yra paplitusi ES šalyse, ypač Skandinavijos šalyse“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Jis teigė, jog jeigu toks sprendimas būtų priimtas ES mastu, kiltų įtampos.
„Nes tai yra pakankamai sudėtingas vadybinis sprendimas. Kai mes perėjome prie trumpesnės darbo savaitės – 5 dienų, arba 8 valandų darbo dienos, tie pokyčiai irgi buvo pakankamai dideli, kadangi tai išlaisvino žmogų nuo gamybinės priklausomybės. Jis daugiau laiko galėjo skirti darbui, sveikatai, ugdymui, švietimui.
Trumpai sakant, tos sprendimas padidintų žmogaus savirealizacijos galimybes – teigiamai tarnautų žmogaus pilnaverčio gyvenimo užtikrinimui.
Tačiau faktiškai dabartinėmis sąlygomis tokios galimybės jau yra užtikrintos. Kaip minėjau – įmonės ir atskiri žmonės pasirenka tokias schemas. Bet jeigu mes tai darytume nacionaliniu lygiu, tai šiandien iškiltų problemos“, – įžvalgomis LNK eteryje dalijosi Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius B. Gruževskis.
LNK žinių pašnekovas teigė, jog pagrindinė problema būtų tokia – trumpesnė darbo savaitė pareikalaus daugiau darbo jėgos.
„Faktiškai Lietuvai tai būtų labai įtemptas klausimas, visai ES klausimas“, – kalbėjo jis.
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius B. Gruževskis kėlė klausimą – koks sprendimas būtų pasirinktas ir ar trumpiau dirbant, nemažėtų ir atlyginimas.
„Jeigu nekeičiame mėnesinio atlyginimo, tai tada už tai sumokės darbdaviai. Aš nežinau, ar jie galės tikrai tiek sumokėti. Kai kurie gali, nemažai firmų tai leidžia ir Lietuvoje“, – teigė B. Gruževskis.
Jis teigė palaikantis tokią idėją – žmonės, dirbdami trumpiau, bet gaudami tą patį atlygį, galėtų investuoti į savišvietą, ugdymą, sveikatą.
„Bet vidutiniškai visuomenei tai būtų labai sudėtinga problema. Ypač vadybine prasme – kaip užtikrinti, kad nenukentėtų viešosios paslaugos? Mokyklos, darželiai? Tai penktadieniais nedirbs, kas dirbs, turi būti kitas darbuotojas“, – tikino Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius.
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius B. Gruževskis sakė norintis, kad apie šią idėją būtų rimtai diskutuojama ir būtų tvirtas noras tokią tvarką įgyvendinti.
„O ne tam, kad pritraukti darbuotojų, ar rinkėjų dėmesį. Labai norėčiau, kad tai būtų svarstoma kaip rimta alternatyva naujam darbo organizavimui“, – sakė jis.
LNK pašnekovo teigimu, Lietuvai prireiktų trejų metų įvertinti ir vienerius metus, kad sprendimai būtų priimti.
Visą LNK pokalbį su B. Gruževskiu žiūrėkite čia:
