Pasak Seimo pirmininkės, siekiant išsiaiškinti istorijos aplinkybes, Seimas galėtų pasikviesti atitinkamų institucijų pareigūnus ir paprašyti juos atsakyti į politikams kilusius klausimus. Taip pat, V. Čmilytės-Nielsen manymu, vertinimo galėtų imtis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), ir parlamentinio tyrimo komisija. Vis dėlto liberalė pažymi, kad galutinį sprendimą dėl tyrimo formos priims Seimas.

„Pirmiausia, kas man atrodo svarbu, perskaičius tą knygą – kad nuo to, kaip bus reaguojama į knygoje aprašytus įvykius, priklausys pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje, nes neturėtų, visgi, būti taip, kad žmogus sutrypiamas po to, kai pasitiki, visų pirma, įstatymais, daro tam tikrus sprendimus, bet nesulaukia iš esmės jokios rimtesnės reakcijos ar netgi dėmesio“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė parlamento vadovė.

„Seimas turėtų reaguoti. Kaip bus reaguojama? Aš matau kelis galimus žingsnius ir dėl jų be jokios abejonės dar bus diskutuojama per artimiausias savaites. Tai galėtų būti ir tam tikrų pareigūnų iškvietimas į Seimo tribūną, užduodant jiems klausimus. Žinoma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – jau naujos sudėties, lyginant su tuo, kuris buvo praeitoje kadencijoje – galėtų vėl imtis to klausimo ir šį kartą jį panagrinėti rimčiau, nes iš knygoje aprašytų aplinkybių matosi, kad tuomet tai buvo daugiau fasadinis tas pasidomėjimas ta istorija dėl įvairių politinių aplinkybių, dėl to, kad prezidento rinkimai vyko ir pan. Ir, žinoma, tyrimo komisija yra taip pat galimas kelias – dėl turės Seimas apsispręsti“, – svarstė ji.

Apie galimą parlamentinį tyrimą Seimo pavasario sesijoje pirmasis prakalbo liberalas Raimundas Lopata. Seimo pirmininkė pažymėjo, kad steigiant tokią specialią tyrimo komisiją, itin svarbu aiškiai apibrėžti, kas būtų tiriama ir aiškinamasi.

„Jeigu būtų tokia (komisija – ELTA) kuriama, man rodos, labai svarbu, kad ypatingai preciziškai, labai aiškiai būtų suformuluoti klausimai – o ką gi ji tirtų“, – aiškino politikė.

V. Čmilytė-Nielsen neatmetė galimybės, kad istorijos aplinkybės galėtų sudominti ir dar tik steigiamą Žvalgybos kontrolierių institutą. Anot jos, Seimas galėtų pradėti aiškintis istorijos aplinkybes, o kontrolieriai, esant poreikiui, galėtų perimti iniciatyvą.

„Beje, žinoma, bus ir žvalgybos kontrolierių kandidatūrų teikimai ir bus kuriama ta institucija. Bet aš manyčiau, kad vienas kitam netrukdo. Kai kurie procesai galėtų pajudėti Seime, o žvalgybos kontrolieriai vėliau, jei matytų reikalą, galėtų taip pat įsijungti į tą procesą“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

NSGK narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikta nauja informacija kelia susirūpinimą VSD integralumu.

Visgi, Seimo opozicija kol kas tyrimo komisijos iniciatyvą vertina kritiškai.

VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.