G. Jeglinskas Žinių radijo eteryje pabrėžė, kad pasirodžius signalams apie prie Ukrainos sienų telkiamą Rusijos kariuomenė, NATO darė iki pat pirmosios karo dienos darė viską, ką galėjo, kad karo nebūtų.
„Buvo daromi įvairiausi viražai dėl diskusijų su Rusija, buvo sušauktas ir NATO bei Rusijos posėdis, kuris buvo 4 valandų maratonas, kuriame nieko nebuvo pasiekta, bet matėme tik Rusijos dalyvių pagiežą, panieką, neapykantą visai vakarų sistemai.
Visus tuos teiginius, kuriuos Vladimiras Putinas prieš tai kalbėjo, kuriuos dabar vis dar girdime. Tai viskas mėnesių mėnesiais ėjo iki tos dienos“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Jis prisiminė, jog iki pat praėjusių metų vasario 24 dienos nebuvo iki galo aišku – ar Rusijos puolimas įvyks, nepaisant prie Ukrainos sienos sutelktos kariuomenės ir technikos.
„Mes diskutuodavome – ar verta“, – tuo metu dėliotus scenarijus prisiminė Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
„Manau, kad pačios invazijos aprėptis buvo ganėtinai šokiruojanti. (…) Dėl to buvo ganėtinas šokas net ir pačiame aljanse“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Persona grata“ pašnekovas.
G. Jeglinskas kalbėjo, jog visada NATO narės žvelgia į JAV – jos karinis biudžetas siekia 70 procentų viso NATO biudžeto.
„Tai didžiausius karinius pajėgumus turinti valstybė. Rusai šį konfliktą mato taip pat su JAV. Be JAV lyderystės NATO negalėtų nieko padaryti. Bet, kaip ir matome dabar, ta lyderystė nėra dingusi, ji yra. O kaip sako JAV prezidentas Joe Bidenas – demokratijų kova prieš autokratines valstybes turėtų būti šio amžiaus tema geopolitikoje. Tai vyksta. Mes esame tikrai geroje istorijos pusėje“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo G. Jeglinskas.
Kaip keitėsi raudonosios linijos?
Prisimindamas pirmąsias karo dienas, Žinių radijo pašnekovas prisiminė JAV prezidento J. Bideno pareiškimą, kad šiame kare JAV kariai nedalyvaus ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, jog aljansas gins savo sienas, o Ukraina – ne NATO. G. Jeglinskas svarstė, jog galbūt nereikėjo užsibrėžti tokių griežtų raudonų linijų.
„Mes savo pajėgų neturi, tankų neturime – nei NATO, nei Lietuva. Vis tiek turi būti išlaikyta vienybė. Atgal žiūrint, tai turbūt vieno vienintelis vieningas sprendimas – išlikti vieningiems. Toliau smerkiame, po truputį didiname apsukas, remiant Ukrainą“, – pabrėžė jis.
G. Jeglinskas teigė, jog vienas veikusių ir iki šiol veikiančių NATO stabdžių – faktas, kad Rusija yra branduolinė valstybė.
„Mes nenorime atviro konflikto, NATO, JAV nenori atviro konflikto su Rusija. Toliau turime remti Ukrainą kiek įmanoma labiau. Kaip ir matėme – tos raudonos linijos, kai buvo diskutuojama, ar galima siųsti letalinius ginklus, ar ne – dabar apie tai nėra kalbos.
Dabar kalbame apie visiškai kitokius ginklus. Manau, kad tos raudonos linijos krenta vos ne kas savaitę ir jos toliau kris“, – įžvalgomis dalijosi buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.
Jis pridūrė, jog branduolinio ginklo panaudojimas, kuriuo Kremlius nuolat gąsdina, atsisuktų prieš pačią Rusiją.
„Branduolinio ginklo žvanginimai, kuriuos Rusija yra išmokusi daryti ir tai darė ne kartą prieš šį konfliktą, yra svarbu išgirsti, bet reikia suprasti, kad branduolinio ginklo panaudojimas labai greitai atsisuktų prieš pačią Rusiją“, – kalbėjo pašnekovas.
O kai kurių aljanso šalių nuomonę dėl ginklų tiekimo Ukrainai pakeitė kelios priežastys, sakė G. Jeglinskas.
„Pirmas – ukrainiečiai parodė, kad gali kovoti, gali atsilaikyti, netgi atsimušti ir eiti pirmyn. Antra – Rusijos nesugebėjimas kare atlikti savo paprastų užduočių, visiškas pralaimėjimas paprastose situacijose. Ir trečias – tas brutalumas, kuris pasirodė Bučoje ir visur kitur. Manau, kad šių faktorių kokteilis lėmė šių šalių permąstymą“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi G. Jeglinskas.
Jis laidoje „Persona grata“ sakė tikintis, kad Ukraina iš NATO šalių gaus jai reikalingų naikintuvų.
