Tuo metu opozicija siūlymus sutinka kritiškai. Pasak ekspremjero Sauliaus Skvernelio, viešojoje erdvėje pasirodant vis daugiau informacijos apie tai, kaip Lietuvoje veikiantys verslai pažeidinėja tarptautines sankcijas, URM, jo teigimu, bando pridengti savo negebėjimą tinkamai užtikrinti europinių ribojimų įgyvendinimo.
Valdantieji remia URM iniciatyvą, prieštaravimų ES teisei kol kas nemato
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sveikina URM registruotus teisės aktų pakeitimus.
Pasak politiko, apie nacionalinių sankcijų taikymo instrumento būtinybę konservatoriai ėmė diskutuoti dar praėjusios Seimo kadencijos metu. Todėl, pažymėjo parlamentaras, ministerijos siūlymai „yra labai geras žingsnis į priekį“.
„Vizos ir tranzitas yra svarbūs dalykai, galintys bausti, atgrasyti, sankcionuoti priešiškos valstybės veikėjus ir pan. Manau, kad čia yra labai geras žingsnis į priekį. Manau, kad Seime tikrai vyks rimta diskusija, ir manau, kad pačiam instrumentui tikrai yra daug palaikymo bus“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas.
Konservatoriaus nuomone, Seime turėtų užtekti palaikymo siūlomiems teisės aktų projektas. Tačiau, anot L. Kasčiūno, politikai gali pasiūlyti ir papildomų ribojamųjų priemonių, kurios galėtų nugulti į tą patį įstatymų paketą. NSGK lyderio teigimu, galima būtų svarstyti, ar nederėtų riboti su Maskva bendradarbiaujančių verslų teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat, akcentavo jis, būtų galima aptarti ir tokių verslų, apeinančių tarptautines ir nacionalines sankcijas, viešinimą.
„Vertinu teigiamai ir džiaugiuosi, bet manau, kad Seime gali dar atsirasti ir daugiau ribojančių pasiūlymų. Pavyzdžiui, viešieji pirkimai – riboti (galimybes – ELTA) dalyvauti tam tikroms kompanijoms, kurios palaiko ryšius su Rusijos Federacija, viešuosiuose pirkimuose. Taip pat gyva ta pati idėja dėl viešinimo“, – nurodė jis.
Klausiamas, ar tokių nacionalinių sankcijų taikymas yra suderinamas su europinių sankcijų teise, L. Kasčiūnas sakė esąs įsitikinęs, kad URM apsvarstė šią aplinkybę ir įvertino galimus prieštaravimus Briuselio politikai.
„Neabejoju, kad tai buvo derinama ir vertinama per europinius akinius – kad tai neprieštarautų Europos Sąjungos teisei“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Panašios pozicijos laikosi ir parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Jo nuomone, tokių nacionalinių sankcijų kaip vizų ir tranzito ribojimo įvedimas neturėtų prieštarauti ES teisės normoms.
„Man atrodo, kad čia nėra kažkoks naujas reiškinys. Klausimas yra tik apimties. Ten, kur yra bendra Europos Sąjungos politika – tarkime, muitų ir kiti dalykai – matyt, tokių sankcijų ar tokių priemonių mes negalime įvesti“, – Eltai sakė konservatorius.
„Bet ten, kur yra mūsų nacionalinė kompetencija – judėjimo ribojimai, įvairūs asmenų sąrašai – tai jau yra buvę“, – akcentavo jis, pridurdamas, jog vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei jų tranzito per Lietuvą ribojimai jau yra taikomi.
S. Skvernelis: tai bandymas pridengti savo negebėjimą užtikrinti sankcijų įgyvendinimo
Tuo metu opozicija URM teikiamus projektus vertina skeptiškai. Nors nuodugniai ministerijos inicijuojamų teisės aktų teigia dar neišanalizavęs, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad URM iniciatyva yra „nenuoširdi“ – pasak jo, ministerija tokiu „piariniu išsišokimu“ bando užglaistyti viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją apie verslus, apeinančius ES sankcijas.
„Skaitome žiniasklaidoje šiomis dienomis, kaip, žinant Susisiekimo ministerijos vadovybei, sėkmingai apeinamos sankcijos vežant baltarusiškas trąšas. Šiandien yra paskelbta kaip, kabutėse, sėkmingai, „Lietuvos geležinkeliai“ naudojasi ir perka vėlgi lokomotyvams skirtą rusišką įrangą (...). Piariškai kalbama apie paramą Ukrainai ir net nacionalinių sankcijų įvedimą, kur iš tikrųjų greičiausiai tikėtina, kad kirstųsi su Europos Sąjungos teise, o kita ranka daroma viskas, kad toks sankcijos būtų apeinamos“, – Eltai kalbėjo opozicijos atstovas.
„Tai, kas dabar vyksta Susisiekimo ministerijoje, yra apgailėtina. O už sankcijų visumą, įgyvendinimą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, tai tikrai atrodo, kad tai yra toks piarinis išsišokimas“, – konstatavo jis.
Dėl to S. Skvernelis abejoja, ar URM iniciatyva pasieks Seimą. Anot jo, jau yra buvę atvejų, kai tam tikri šios Vyriausybės ministerijų pasiūlymai, sulaukus itin neigiamo politikų ir visuomenės vertinimo, yra anuliuojami.
„Tikrai matau galimą neatitikimą, kaip minėjau, bendroms Europos Sąjungos pozicijoms, nes visgi mes turime veikti pagal tuos pačius principus, esame vienoje erdvėje. (...) Man kol kas sunku įsivaizduoti, kokią makalynę čia Užsienio reikalų ministerija teikia.
Panašu, kad tai bandymas pridengti savo negebėjimą (užtikrinti sankcijų įgyvendinimo – ELTA)“, – sakė jis.
„Vietoje to, kad įgyvendintų tai, ką privalo įgyvendinti, jie ieško kažkokių tai naujų mechanizmų ir bando prisidengti kažkokiais įstatymais“, – situaciją apibendrino ekspremjeras.
ELTA primena, kad URM siūlo įvesti baudų mechanizmą už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimus juridiniams asmenims. Tokį reglamentavimą numatančius teisės aktus URM registravo dar dar vasario 17 d.
Reaguojant į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, URM siekia nustatyti ir naują reglamentavimą dėl nacionalinių sankcijų. Siūloma sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimą. Taip pat raginama drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Tokios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
„Projekte siūlomas ribojamųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir subalansuotas – esamų grėsmių akivaizdoje visos priemonės yra reikalingos ir tikslinės, jos orientuojamos išimtinai į esamas grėsmes, todėl jų taikymas nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels“, – teigiama aiškinamajame projekto rašte.
Institucijoms sutarus, o Seimui priėmus URM teikiamų įstatymų projketų pataisas, minėtos sankcijos įsigaliotų kovo 15-ąją ir galiotų iki 2024 m. kovo 14 d.
