„Laisvės TV“ išleistoje knygoje pateiktas išsamus buvusio VSD darbuotojo, po vadovybės inicijuotos reformos palikusio pareigas, liudijimas.
Knygoje Pranešėju įvardijamas žmogus pasakoja, kad VSD 2018–2019 metais neteisėtai rinko informaciją ne tik apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones. Esą ji rinkta ir apie Vygaudą Ušacką ir net apie D. Jauniškio draugą dominusią merginą.
Iš knygoje pateikiamos informacijos galima suprasti, kad Pranešėjas į diktofoną įrašė mažiausiai vieną pokalbį su tuomečiu savo vadovu D. Jauniškiu.
Duomenis apie rinktą informaciją apie G. Nausėdos aplinką Pranešėjas praėjusią kadenciją buvo pateikęs tuomet Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovavusiam Vytautui Bakui. Bet kilęs skandalas į parlamentinį tyrimą nevirto.
Idėją įkurti parlamentinio tyrimo komisiją iškėlęs NSGK narys, liberalas Raimundas Lopata Delfi pirmadienį teigė tai spėjęs aptarti su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, be to, žinantis, kad tokią galimybę svarsto ir koalicijos partneriai.
„Artimiausiomis dienomis apsispręsime, ką mes darysime“, – patikino parlamentaras.
Anot jo, laikinajai komisijai įkurti neeilinė sesija nebūtų šaukiama, o jei komisija bus kuriama, tai prasidėjus pavasario sesijai, po kovo 10-osios.
Kad aiškintis reikia, sutinka ir didžiausios valdančiosios konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Mano požiūriu, tai yra rimta informacija, kuri gali kelti klausimų dėl tokios svarbios institucijos kaip Valstybės saugumo departamentas integralumo“, – pirmadienį viešėdamas Briuselyje LRT žurnalistams sakė jis.
„Manau, kad, visų pirma turime aptarti tai koalicijoje ir partijoje, diskutuoti, kokie klausimai, kokia forma turi būti keliami. Neatmesčiau, kad viena ar kita forma Seimas į juos gali pasigilinti“, – pridūrė jis.
Lopata: kas gavo slaptus duomenis?
R. Lopata teigė, kad niekas gal nebūtų labai nustebęs, jei kandidatuodamas į prezidento postą G. Nausėda būtų prašęs VSD pagalbos įvertinant jo aplinką.
„Bet problema tame, kad vienoje iš televizijos laidų visai neseniai prezidentas paneigė, kad jis kreipėsi. Tada klausimas – kam perduota 70 puslapių slaptos informacijos? Tikrai yra daug rimtų klausimų, aš iškėliau tik penkis“, – sakė jis.
Tai, kad Pranešėjas įrašinėjo D. Jauniškį, R. Lopatai atrodo keistai.
„Yra daug serialų, kuriuose vaizduojamas žvalgybų gyvenimas. Ten tas įrašinėjimas vienas kito pokalbių nėra paslaptis. Šiuo atveju, manau, labiau sužaidė nesveikos įtampos atmosfera, kuri tvyrojo VSD kabinetuose. Tikrai keistai atrodo“, – sutiko jis.
Kokią informaciją gavo Pavilionis?
R. Lopata kelia politikų, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti, atsakomybės klausimą. Prieš kelias dienas jis viešai pareiškė, kad Demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis galėtų jau dabar atsisakyti mandato.
Tačiau knygoje įvardijamas ne tik A. Stončaitis, neva atsisakęs tikrintis poligrafu, kad gautų teisę dirbti su slapta informacija, tačiau esą tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio prašymu vis tiek ją gavęs.
Knygoje rašoma, kad prieš prezidento rinkimus konservatorius Žygimantas Pavilionis partijos kolegoms pateikė informaciją apie kolegą V. Ušacką, kurį viešumoje vadino prorusišku. Ir rėmėsi duomenimis, kuriuos gavo iš VSD. Tuo metu Ingrida Šimonytė dar nebuvo nusprendusi siekti prezidento posto, o minėti du politikai konkuravo dėl kandidato į prezidentus nominacijos partijoje.
Paklaustas, kodėl nemini koalicijos partnerio Ž. Pavilionio, R. Lopata teigė, kad tikrai paminėjo ne visus VSD informaciją savo reikmėms galėjusius panaudoti politikus. Jis vylėsi, kad tyrimo metu paaiškės ir daugiau pavardžių.
Pavilionis: aš jiems teikiau informaciją
Apie knygoje pateikiamus faktus pirmadienį paklaustas Ž. Pavilionis Delfi tikino, kad niekuomet gyvenime VSD ar D. Jauniškis jam neteikė jokios informacijos apie V. Ušacką.
„Atvirkščiai – aš pats teikiau informaciją“, – patikino jis.
Konservatorius teigė V. Ušacką pažinojęs daug metų ir žinojęs visas įmanomas jo nuodėmes: „Apie kurias labai atvirai parašiau savo pažymoje, ja pasidalinau su žiniasklaida ir nusiunčiau į VSD, nes visą laiką ką nors panašaus atradęs ar pamatęs... Tikrai žinau bendrą emeilą, kuriuo siunčiame viską, ką pastebime. O čia jau tarnybų reikalas informaciją rinkti, analizuoti ir panaudoti kam tik nori“.
Galbūt Ž. Pavilionis buvo tas žmogus, kuris paprašė patikrinti G. Nausėdos komandą?
Parlamentaras ir tai neigia.
„Nesuprantu, kaip galima būtų įžvelgti ryšį tarp Žygimanto ir prezidento Nausėdos, kai mes šiaip buvome priešingose stovyklose, aš rėmiau Ingridą, nei aš apie komandą žinojau. Kaip tu gali rinkti informaciją, kai tu net nežinai, kas jam dirba? Ta prasme – visiškas absurdas. Gali mane visais melo detektoriais tirti, bet aš tiesiog smagiai pasijuokiau. Bet manau, kad čia kažkas kažką ne taip suprato. Nes apie Vygaudą, kaip jau minėjau, aš pats teikiu ir teiksiu viską, ką pamatysiu, kad jis – kai kas jį vadina mūsų Schroderiu – daro“, – kalbėjo jis.
Kasčiūnas: galėtų įvertinti Žvalgybos kontrolierius
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi pirmadienį teigė, kad po knygos pasirodymo papildomų klausimų tikrai kyla.
„Ne apie viską, kas ten rašoma, turėjome informacijos. Tikrai papildomi atsakymai į kai kuriuos dalykus būtų reikalingi, klausimų tikrai padaugėjo. Nežinau, kokia forma tai turėtų būti, ar tyrimas, ar parlamentinė užklausa, ar bent jau kreipimasis į kovo mėnesį pradėsiantį veikti Žvalgybos kontrolierių“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka savo komentare Delfi sekmadienį rašė, kad abu kandidatai į Žvalgybos kontrolierius, jo žiniomis, yra „iš VSD“, leisdamas suprasti, kad jie glaudžiai susiję su departamentu.
„Kontroliuos, kaip vilkai laikosi avių apsaugos įstatymų“, – ironizavo jis.
Paprašytas tai pakomentuoti, L. Kasčiūnas sakė, kad Žvalgybos kontrolieriumi skiriamo žmogaus galimas šališkumas klausimų tikrai nekels.
„Iš VSD jie tikrai nebus, jei ir bus kas nors, turėjęs įdirbį šioje srityje, tai tik su daug didesniu atšalimu“, – patikino jis.
Bakas: klausimas, ar tai suderinama su priesaika
Praėjusią kadenciją NSGK vadovavęs, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis V. Bakas Delfi pirmadienį teigė, kad pasiūlymas steigti laikinąją komisiją Seime yra geras, nes į jokius klausimus šioje istorijoje vis dar nėra atsakyta – nei į senus, nei į naujus.
Pranešėjas savo istoriją V. Bakui papasakojo 2019 metų pradžioje.
Knygoje aprašoma, kad pradžioje tuometis NSGK pirmininkas su šia informacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Teisėsauga dėl to nieko nesiėmė, o V. Bako bandymai įkalbėti Seimo Valdybą įkurti laikinąją komisiją buvo nesėkmingi. Galiausiai V. Bakas prarado NSGK pirmininko postą, tad komitetas pasitenkino iš VSD gautu atsakymu, esą prieš prezidento rinkimus buvo tikrinamos visų kandidatų komandos, ir tyrimo nepradėjo.
Tiesa, Pranešėjas knygoje teigia, esą tai buvo melas, nes tokius tikrinimus atlikdavo jo vadovaujama Valdyba, todėl jei tokių būtų buvę, jis apie juos būtų žinojęs.
Delfi V. Bako pirmadienį paklausė, ar jam kas nors žinoma apie Pranešėjo darytus pokalbių su VSD direktoriumi D. Jauniškiu įrašus, tačiau politikas apie tai kalbėti nenorėjo.
„Aš tikrai negaliu komentuoti informacijos, kurią gavau bendraudamas su Pranešėju. Kiek jis pats norėjo, tiek jis pasakė. Politikai turi susikoncentruoti ne į vieno ar kito dalyvio veiksmų aptarimą, bet rimtos problemos sprendimą – į parlamentinį tyrimą, išvadas, žmonių, kurie manipuliuoja informacija atsakomybę, žvalgybos pareigūnų politinio neutralumo principo pažeidimą ir galbūt nusikaltimą neteisėtai renkant informaciją“, – kalbėjo jis.
V. Bakas aiškino, kad knygoje pateikta daugiau informacijos, nei jis žinojo. Tačiau ji esą patvirtino kai kuriuos politiko anksčiau turėtus įtarimus.
„Žvalgybos institucijos yra skirtos tam, kad apsaugotų visuomenę, valstybę, o ne tam, kad rinktų ir kauptų informaciją apie žmones ir perduotų ją be jokio teisinio pagrindo“, – kalbėjo jis.
V. Bakas įsitikinęs, kad tyrimą gali atlikti tik Seimas, nes teisėsauga, į kurią kreiptasi anksčiau, savo sprendimus priėmė. Seimo nario teigimu, taip ir liko neaišku, ką teisėsauga darė su jai pateikta informacija.
„Tiesą sakant, net liko neaišku, kokie sprendimai priimti, kokie jų motyvai, kokia medžiaga surinkta“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, Prezidentūra prarado progą tinkamai sureaguoti į šią istoriją.
„Prezidentas jau tada turėjo atsakyti į visus klausimus, tiesą sakant, kiek mačiau interviu, jis iki šiol neigia tai, kas akivaizdu. Tai prilygsta tam tikram melui. Vienas dalykas, kai kandidatas neigia tam tikrą informaciją ir meluoja, kitas dalykas, kai prezidentas meluoja. Čia yra klausimai, kur galima kalbėti, ar tai suderinama su prezidento priesaika“, – kalbėjo V. Bakas.
Anot jo, jei prezidentas, kuris turi saugoti Konstituciją ir yra atsakingas už valstybės saugumą, arba jo aplinka grubiai laužo taisykles, „eitų kalba apie labai rimtus klausimus prezidentui“.
Parlamentaro įsitikinimu, tai, kad VSD buvo leidžiama atsikratyti Pranešėju, yra ir prezidento atsakomybė.
Opozicijos atstovai komisijos nenori
Opozicijos atstovai Demokratų sąjungos „vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pirmadienį pareiškė, kad tyrimas nėra reikalingas.
„Yra daug grožinės literatūros autorių, tai galime kiekvieną grožinę knygą tyrinėti ir nagrinėti“, – Eltai ironizavo S. Skvernelis, pažymėdamas, kad knygoje informacija nėra pagrįsta.
„Manau, kad užsienio reikalų ministras irgi galėtų apie visas grožinės literatūros knygas pakalbėti, net ir Rūtos Janutienės „Landsbergių klaną“. Ten pagrįsta dokumentais, išrašais, kopijomis dokumentų. Tai, jei norima literatūros kūrinius nagrinėti, tik pirmyn – jų yra daug“, – teigė jis.
A. Mazuronis pareiškė, kad siūlymas sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją tėra siekis nukreipti dėmesį nuo Kristijono Bartoševičiaus istorijos.
„Čia yra absurdas, prieš kelias savaites nereikėjo sudaryti komisijos, kai aukščiausi valstybės vadovai buvo kaltinami ikiteisminio tyrimo informacijos nutekinimu, kas galimai kaltinamajam leido pasiruošti gynybai. Ir netraktavo valdančiosios koalicijos lyderiai to kaip problemos“, – Eltai teigė A. Mazuronis.
„Darbietis“ primena, kad K. Bartoševičiaus istorijoje patys valdantieji laikinąją tyrimo komisiją laikė „grynu politikavimu“.
„Ir išleidus meninės reikšmės kūrinį, kuriame faktai išvis abejotino patikimumo, staiga reikia parlamentinio tyrimo... Tai akivaizdu, kad siekiama tik vieno – nukreipti dėmesį nuo Bartoševičiaus istorijos, nukreipti dėmesį nuo to, kad aukščiausi valstybės vadovai ir koalicijos lyderiai yra kaltinami“, – svarstė parlamentaras.
VSD: į klausimus atsakyta
Komentuodamas politikų norą įkurti laikinąją komisija, VSD pareiškė, kad pagrindas, kuris paskatino politikus kelti šį klausimą, yra interpretacija.
„Valstybės saugumo departamentas nevertina interpretacijų ir prielaidų“, – teigiama Eltai perduotame komentare.
VSD teigia, kad į šiuos klausimus jau atsakyta prieš trejus metus.
„Primename, kad Seimo NSGK 2020 m. patvirtino išvadas dėl situacijos, susijusios su kandidatų į prezidentus aplinkos patikrinimu. Komitetas konstatavo, kad VSD veikė teisėtai. NSGK taip pat nurodė, kad turi būti atsisakyta žodinių pavedimų tikrinti asmenis. VSD į nurodymus atsižvelgė. Kaip skelbta VSD direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. pareiškime, „VSD nesilaiko selektyvaus požiūrio į jokias politines jėgas ar kandidatus. VSD atstovai buvo susitikę su įvairių pretendentų ar kandidatų aplinkos žmonėmis, dėl skirtingų priežasčių“. Jame taip pat pažymėta, kad VSD turi pareigą tirti, vertinti ir užkardyti užsienio valstybių kišimąsi į demokratinius procesus“, – rašoma Eltai perduotame komentare.
„VSD nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas bei rekomendacijas teikia Žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir šiame įstatyme įvardintiems subjektams. VSD savo veikloje griežtai laikosi įstatymų reikalavimų ir VSD bendradarbiaus tiek su žvalgybos kontrolę, tiek su parlamentinę kontrolę vykdančiais subjektais, jeigu bus pateikti papildomi klausimai“, – pažymi VSD.
