„Toks sprendimas priimtas, nes asociacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą, taip pat buvo pažeistas tam tikros asociacijos steigimo taisyklės“, – teismo sprendimą aiškino teisėja Enrika Janušonienė.
Pasak teisėjos, asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ Rusijoje neteisėtai kalbėjo Lietuvos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos europinę ir transatlantinę integraciją.
„Be to, asociacija viešai skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip iš esmės buvo neigiama Lietuvos konstitucinė santvarka, tai yra kad Lietuva yra nepriklausoma ir demokratinė valstybė“, – dėstė E. Janušonienė.
Teisėjos teigimu, taip pat konstatuota, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ viešai parodė palaikymą Rusijai dėl jos pradėto karo prieš Ukrainą.
„Asociacijos steigėjai prisidengia žodžio laisve, tačiau, pagal Lietuvos Konstituciją, laisvė skleisti informaciją nesusijusi su dezinformacija, su socialinės nesantaikos kurstymu ar kita neteisėta veikla“, – komentavo teisėja.
Šis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Į teismą dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ kreipėsi Generalinė prokuratūra, kuri prašė likviduoti minėtą asociaciją kaip neteisėtai įsteigtą.
Prokuratūra įsitikinusi, kad asociacija savo veiksmais propaguoja karą ir smurtą, autoritarinį valdymą, veikia dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, neatitinka teisėtumo reikalavimų, asociacijos veikla priešinga Konstitucijai. Taip pat, anot prokuratūros, iš asociacijos vykdomos veiklos akivaizdu, kad tikrieji steigimo tikslai yra neteisėti, todėl asociacija negali veikti, tad turi būti pripažinta neteisėtai įsteigta.
Prokuratūra prašė likviduoti asociaciją ir atsižvelgiant į jos vadovės Erikos Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai tikina, kad jų veikla neprieštarauja asociacijos tikslams, jų veiksmai nesikerta su Lietuvos interesais.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už šnipinėjimą Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Asociacijos veikloje be E. Švenčionienės dalyvauja už korupciją teistas buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus, Mindaugas Ramoška, vilnietis Kazimieras Juraitis, Vilniaus rajono gyventojas Dmitrijus Glazkovas. Šie byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.
Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.
Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.
Teisėsauga atlieka du su asociacijos veikla susijusius ikiteisminius tyrimus. Vienas jų vykdomas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kitas – dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigimo dokumentų, ant kurių yra atsiradęs A. Paleckio parašas.
