Saugumo ekspertė teigė, jog galima sakyti, kad ši Miuncheno saugumo konferencija vyksta tarp dviejų konfliktų.
„Galima sakyti, kad ši Miuncheno konferencija vyksta tarp konfliktų. Nes Ukrainos karas labai daug dėmesio sulaukė, JAV atsiųsta didelė delegacija akcentavo savo įsipareigojimus Europos saugumui. Taip pat nemažai įtampų kyla, nes vis labiau aiškėja, kad Europa, kaip tokia, yra sunkiai pajėgi investuoti pakankamai į savo gynybą.
Net ir tai pačiai Ukrainai sutelktus politinę valią padėti ginkluote, suruošti, perduoti – tikrai nėra taip greitai įmanoma, kaip reikėtų. Žinoma, vis tiek JAV indėlis tiek karinių technologijų prasme, tiek finansinės pagalbos prasme, tiek ir žvalgybos dalijimosi prasme gerokai nusveria kolektyvinį Europos indėlį į tai. Negalima sakyti, kad ir tai labai maloniai nuteikia“, – laidoje „Delfi rytas“ apie konferenciją kalbėjo tarptautinio saugumo ekspertė E. Murauskaitė.
Laidos pašnekovė taip pat pabrėžė, jog nepaisant šių temų, pamiršta neliko ir Kinija.
„Todėl ir sakau, kad tai vyksta tarsi tarp dviejų konfliktų – vienas, kuris jau yra materializavęsis ir seniai – nuo 2014 metų, aišku, tas karas Ukrainoje dabar jau yra perėjęs į visai kitą fazę. Bet įtampos tarp JAV ir Kinijos, jos niekur nėra dingusios, tai irgi veikia Europą“, – tikino ekspertė E. Murauskaitė.
Ji pasakojo, jog būtent Miuncheno konferencijoje paaiškėjo, kad minėtos įtampos auga.
„Ir Europai kuo toliau, tuo labiau gali tekti pasirinkti – kiek aktyviai jie yra pasiryžę remti JAV. Ir tai tikrai nėra lengvi sprendimai, turint omenyje, kiek dedama pajėgumų, kaip sunkiai remti Ukrainą.
Tai jeigu paaiškėtų, kad reikėtų kažkaip ženkliau remti Ameriką, ne tik politiniame lygmenyje, ar, sakykime, atsisakant kažkokių prekybinių sandėrių su Kinija, jeigu tai pereitų į aštresnę konflikto formą, Europai tai tikrai nebūtų lengva“, – laidoje „Delfi rytas“ konstatavo tarptautinio saugumo ekspertė E. Murauskaitė.
Būtent prekybiniais ryšiais su Kinija Europa skatinama „glaistyti kampus“.
„O JAV skatina aštriau, tvirtesnę poziciją užimti Kinijos atžvilgiu. Ir tos įtampos nesisklaido“, – kalbėjo E. Murauskaitė.
Tarptautinio saugumo ekspertė E. Murauskaitė tikino, jog bendras Europos vieningumas surandamas sunkiai.
„Aišku, matome, kad augant kolektyviniam spaudimui, pamažu didėja nusiteikimas Ukrainai teikti vis sunkesnę ginkluotę, didesnio nuotolio – pirštinės yra nusimaunamos. Ir yra noras stiprinti pajėgumus, bet vis tik išlieka tam tikras nuosaikumas. Kiekvieną kartą yra aktyviai skatinama Ukraina įsivardinti, kas jai būtų priimtina, kaip jiems atrodytų pergalė.
Ir, sakykime, tiek Europos, tiek JAV pozicijos vis tiek išlieka tokios, kad reikia Ukrainą remti, jog ji nepralaimėtų. Apie tokį lemtingo smūgio sudavimą karine prasme Rusijai vis tiek nėra kalbama“, – pažymėjo ji.
Tačiau Kinijos klausimu Europoje vienybės yra dar mažiau, kalbėjo E. Murauskaitė.
„Jeigu Ukrainos klausimas Europai tikrai kelia didelius pasirinkimus – kiek ji nori investuoti, atnaujinti infrastruktūrą gynybinių gamybinių pajėgumų, kaip mes treniruojame kariuomenę, kokius darome pirkimus, čia yra dideli dalykai.
O Kinijos klausimas čia ateina – kiek mes esame nusiteikę remti sąjungininkus – ar tik politiniame lygmenyje, ar ekonominiame, o gal būtų nusiteikimas ir karinėmis priemonėmis bendradarbiauti. Šis klausimas yra ypatingai skaldantis“, – laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo tarptautinio saugumo ekspertė E. Murauskaitė.
