Apie įtarimus K. Bartoševičiui visuomenė sužinojo sausio 23 dieną.
Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 18–27 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad reitingų lentelėje pirmavę konservatoriai liko treti.
Pagal šią apklausą pirmoje vietoje – opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Už ją gruodį būtų balsavę 12,1 procento apklaustųjų, sausį – 12,2 procento.
Antroje pozicijoje – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Gruodžio mėnesį atliktos apklausos metu už ją būtų balsavę 9,9 procento apklaustųjų, sausį – 12 procentų. Šis pokytis neviršija paklaidos ribų.
Trečioje pozicijoje – ilgą laiką pirmoje reitingų lentelėje besilaikiusi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Gruodį už ją būtų balsavę 13,5 procento respondentų, sausį – 11,4. Šis pokytis taip pat neviršija paklaidos ribų, kuri sudaro iki 3,1 proc.
Konservatorių reitingas išaugo
Penktadienį paskelbta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ sausio 19 – 31 dienomis LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad reitingų lentelėje pirmauja Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurią rinktųsi 14,7 proc. apklaustųjų.
Pirmojoje vietoje ši partija pagal „Baltijos tyrimų“ apklausą buvo ir lapkritį, tačiau tuomet ją būtų rinkęsi 12,5 proc. gyventojų.
Beveik 4 proc. – nuo 10,7 iki 14,4 proc. – augo gyventojų palaikymas Lietuvos socialdemokratų partijai.
Nors apklausa vyko jau prasidėjus galimos pedofilijos ir galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui skandalui Seime, valdančiųjų konservatorių reitingai taip pat augo. Lapkritį palaikymą jiems išreiškė 8,1 proc. respondentų, o sausį 11,7 proc.
Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai, jų paklaida iki 3,1 proc.
Gaidys: priklauso nuo būdo
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys Delfi sakė, kad apklausų rezultatai labai priklauso nuo to, kokiu metu jos darytos, jų rezultatus veikia paklaidos dydis ir apklausos būdas.
„Jei apklausa ar jos dalis yra internetinė, ji yra TS-LKD naudai, nes apklausiama daugiau jaunimo. Jei apklausa vykdoma akis į akį, pensininkų daugiau pakliūva ir ji būda labiau demokratų „Vardan Lietuvos“ naudai. Gali būti tokie skirtumai“, – paaiškino jis.
V. Gaidys teigė, kad dėl to, jog „Vilmorus“ daro apklausas akis į akį su respondentais, jų reitinguose dažnai pirmauja socialdemokratai.
„Nors internetu naudojasi beveik visi, ir pagyvenę žmonės, bet noras komunikuoti, ne tik orą pasižiūrėti, yra ne pas visus“, – teigė pašnekovas.
Nemėgstamiausiu tapo per dieną
Kalbėdamas apie K. Bartoševičiaus skandalo įtaką konservatorių reitingams, V. Gaidys teigė, kad, logiškai mąstant, jis turėtų atsiliepti.
Tačiau jis teigė ilgai ieškojęs pavyzdžio, kad atskirų politikų bėdos ir su jomis susiję skandalai būtų stipriai paveikę reintingą, tačiau paties nuostabai tokių neradęs.
Sociologas prisiminė vieną ryškiausių skandalų – politinės korupcijos bylą. Pasak jo, 2016 metais pareigūnams sulaikius tuometį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, jo reitingas krito itin smarkiai.
„Jis buvo vienu populiariausių politikų ir, galima, sakyti, per dieną tapo pačiu nemėgstamiausiu“, – kalbėjo V. Gaidys.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad per prieš tai buvusius Seimo rinkimus Liberalų sąjūdis gavo 9 proc. rinkėjų balsų – lygiai tiek pat ši partija daugiamandatėje apygardoje gavo jau po skandalo, 2016 metų Seimo rinkimuose.
„Mūsų apklausoje birželį Liberalų sąjūdžio partija buvo labai kritusi, bet liepą atsistatė partijos reitingas“, – pabrėžė jis.
Viešbutis kainavo reitingą
2005 metais tuomečiam premjerui Algirdui Brazauskui teko teisintis dėl viešbučio „Draugystė“ privatizavimo.
„Šis viešbutis A. Brazauskui kainavo reitingą, jis tapo minusiniu, o A. Brazauskas juk buvo populiarus žmogus. Bet partijos, kiek žiūrėjau, tai nelabai palietė“, – priminė jis.
V. Gaidys prisiminė ir nuosprendį Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.
„Viktoras Uspaskichas antrą kartą atstovauja Lietuvai Europos parlamente, o partija yra parlamentinė partija“, – pabrėžė jis.
Sociologas sakė praeityje taip ir neradęs didelių Lietuvos politinę padangę drebinusių skandalų, kurie būtų itin skaudžiai atsiliepę kurios nors partijos reitingui.
Anot jo, kitaip tariant, vieno politiko bėda dažniausiai netampa visos partijos problema.
„Jeigu tai būtų prieš 20 metų, bet kuri partija buvo identifikuojama su konkrečiu žmogumi. Dabar partijos jau nebe „uabai“, bet akcinės bendrovės, daug visko ten yra, kažkokių istorinių įvykių, ir gerų, ir blogų dalykų, – teigė jis. – Kaip pilietis sakyčiau, kad tikrai K. Bartoševičiaus skandalas paveiks, nes juk ir melavo, bet kaip analitikas aš neradau įrodymų, pavyzdžių, kad tai veiktų“.
Keitėsi ir konservatorių rinkėjai
Delfi pašnekovas sutiko, kad TS-LKD visuomet pasižymėjo tuo, kad turėjo ištikimiausius rėmėjus.
„Tai kaip šios partijos prekinis ženklas. Bet pastaruoju metu atsirado dalis jaunimo, balsuojančio už konservatorių partiją. Tai nebėra senolių partija, už ją balsuoja dalis jaunų, liberaliai nusiteikusių žmonių. Jie gali balsuoti ir už liberalus, Laisvės partiją, tas elektoratas nėra toks, kad „ką Landsbergis pasakys, taip ir bus“. Jie gali įnešti tos dinamikos“, – svarstė sociologas.
Paklaustas apie K. Bartoševičiaus skandalo įtaką savivaldos rinkimams, V. Gaidys tikino, jog šiuose rinkimuose labiausiai pastebimi atskiri kandidatai, komandos.
„Vilniuje pažiūri į Artūro Zuoko akis, į Mykolo Majausko akis ir pagal tai sprendžia“, – apie rinkėjų nuotaikas kalbėjo jis.
