„Šiaip, toks (turinys, aut. p.), kur ne filmas yra, nereikia valandą žiūrėti. Tiesiog greitai vaizdo įrašą kokį pažiūri, taip gali laiką prastumti“, – LNK žinioms sakė vienas vilnietis.
Kitas teigė, jog programėle naudojasi tik pamatyti juokingus vaizdo įrašas.
Trečias kalbėjo, jog šiai programėlei laiko galima skirti itin daug.
„Patinka, kad laikui bėgant susidaro ta koreliacija, kas tau patinka, automatiškai tą ir meta. Dėl to lengva įstrigti tame. Apmažinau tą „TikTok“ žiūrėjimą“, – atviravo jis.
Beveik kas trisdešimtas Lietuvos gyventojas savo išmaniajame telefone „TikTok“ programėlę turi. Tiesa, populiariausia ši programėlė Lietuvoje – tarp jaunimo nuo 18 iki 24 metų amžiaus.
„Man atrodo, kad tai yra truputį vaikiška programa“, – svarstė vienas LNK kalbintas Vilniaus gyventojas.
„TikTok“ programėlės dar neparsisiuntusiems specialistai pataria to ir nedaryti. Kalbama, kad programėlė yra nesaugi.
„Algoritmas „TikTok“ nėra skaidrus. Ir niekas negali paaiškinti, kaip jis iš tikrųjų veikia. Tada natūraliai atsiranda erdvė kalbėti – o gal jis yra nutaikytas į tam tikras žmonių grupes, demografines grupes, šalis tam, kad būtų skleidžiama dezinformacija“, – LNK žinioms sakė „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis.
Jungtinė Karalystė išsiaiškino, kad programėlę valdančios bendrovės darbuotojai Kinijoje naudojasi „TikTok“ duomenimis, siekdami sekti kelis vakarų žurnalistus.
„Šis atvejis nelabai skiriasi nuo „Yandex“ atvejo, nuo kinietiškų 5G telefonų, kurie sėkmingai į Kiniją siųsdavo duomenis. Todėl bent minimaliai turi būti atliktas techninis vertinimas, mano galva. Ir įsitikinta, kad ta programėlė nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui“, – tikino kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza.
Uždrausti kinišką programinę įrangą Lietuva kol kas neketina, tačiau po Krašto apsaugos ministerijos (KAM) padidinamuoju stiklu – visos kinietiškos programėlės.
„Mes pradedame nuo kritinės infrastruktūros, bet tai nereiškia, kad piliečiai negali pasinaudoti mūsų teikiamomis rekomendacijomis ir patys kritiškai vertintų galimybes“, – teigė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Antanas Aleknavičius.
Tiesa, skundų dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimų „TikTok“ programėlėje sulaukiama nedaug. Tačiau grėsmių dėl to nemažėja.
„Būtų labai sudėtinga kontroliuoti, kaip yra saugomi duomenys, kokiais tikslais jie yra naudojami, kurie jie nukeliauja. Labai dažnas paauglys ir nebūtinai paauglys tiesiog nesusimąsto, kad privačių, arba asmens duomenų skelbimas gali atsisukti ir prieš jį patį“, – LNK sakė Žurnalistų etikos tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Dalis ištikimų „TikTok“ naudotojų yra įsitikinę, kad duomenis renka visi socialiniai tinklai. Tad „TikTok“ programėlės neatsisakys.
„Manau, kad šiais laikais tais duomenimis yra dalinamasi per kiekvieną programą. (…) Tai net nežinau, kam papildomai dar rūpintis“, – sakė vienas vilnietis.
Kad ginčų dėl duomenų apsaugos kyla ir su kitomis ne Europos Sąjungai (ES) priklausančiomis šalimis, tiesa.
„Visos kitos platformos, kurias mes naudojame, yra JAV kilmės. Ten BDAR irgi ne itin gerai veikia“, – kalbėjo „NRD Cyber Security“ vadovas V. Benetis.
Vis dėl to, anot ekspertų, telefone įdiegtas „TikTok“ gali tapti žlugusių verslų, ištuštintų banko sąskaitų, nutekintos informacijos priežastimi.
„Šiandien jūsų telefone yra visas jūsų gyvenimas – nuo jūsų asmeninių reikalų, pomėgių, iki elektroninio parašo, banko paskyros, socialinių tinklų slaptažodžių... Galbūt net apsaugotų komercinių paslapčių“, – kalbėjo kibernetinio saugumo ekspertas E. Kerza.
„TikTok“ programėlė jau užblokuota Indijoje, Azerbaidžiane, Indonezijoje, dalyje JAV.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
