„Tai yra naujovė. Ir šie vaikai yra tokie bandomieji triušiai. Ant jų testuojamas ir laikas, ir iš esmės visi egzaminai“, – LNK sakė Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas Valerij Krasockij.
„Girdėjome ir iš tėvų tokius atsiliepimus, kad testas turbūt neparodo realaus vaizdo. Ir tokiam mažam vaikui per tokį trumpą laiką yra tikrai sunku išspręsti šitiek uždavinių“, – kalbėjo „Corepetitus“ komandos vadovė Evelina Zapriagajeva.
Vaikų skatinimas kuo greičiau atlikti užduotis piktina ne tik tėvus, bet ir švietimo ekspertus.
„Draugas klausia, ką manau apie ketvirtokų matematikos žinių testą, kuriame buvo 36 uždaviniai per 45 minutes. Be to, kai kurie uždaviniai iš dar nesimokytų temų.
Draugui atsakau – mano nuomone, tai yra pedagoginis nusikaltimas. Tokie testai tikrina ne matematikos supratimą ar samprotavimą, dėl kurio madingai svaigstama ministerijoje, bet priešingai – tikrina užduočių atlikimo greitį, nors tokio kriterijaus išvis nėra ir negali būti. Toks testavimas kenkia ankstyvajai mokymosi motyvacijai ir vaiko orumui“, – feisbuke kritikos pažėrė buvusi prezidento patarėja švietimui Virginija Būdienė.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas LNK žinioms irgi teigė, jog visi atsakymai nėra pateikti.
„Nėra mums atsakyta – nei tėvams, nei švietimo bendruomenei, kodėl viskas yra taip skubinama. Kodėl mes iš tų vaikų laužiame neįprastai didelį greitį? Nes mokslas nėra tapatu greičiui. Ar jūs esate girdėję, kad kas nors skubiai iš mokslininkų, išradėjų, reikalautų išradimo“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrino testus visi šalies ketvirtokai atliko sausio mėnesio pabaigoje.
„Visi tėvai, kas turi ketvirtokus, ir šiaip vaikus, jau supranta, kad nuo 4–5 klasės prasideda sunkumai suaugusiems išspręsti užduotis, ne tik, kad vaikams. Atitinkamai – kuo mažiau laiko, tai tuo daugiau vaikui įvaro streso“, – kalbėjo Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas V. Krasockij.
„Yra daug vaikų, kurie moka matematiką, bet kai iš jų reikalauja greičio, jie patiria milžinišką išgyvenimą, stresą – suklumpa ir neatsako, arba atsako prasčiau, nei iš tikrųjų galėtų“, – kalbėjo LNK pašnekovas G. Sarafinas.
Už mokinių patikrinimus atsakinga Lietuvos nacionalinė švietimo agentūra su priekaištais nesutinka ir pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti ketvirtos klasės moksleivių testavimo tvarka keičiama nebus.
„Tie nuogąstavimai irgi yra nekintantys. Kiekvienais metais sulaukiame tiek pozityvių, tiek ir nerimą keliančių vertinimų. Bet sudarant užduotis yra atsižvelgiama ir į mokinių amžiaus tarpsnį ir į tai, kokie jų gebėjimai yra tikrinami“, – teigė Švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Agentūra tvirtina, kad po šio žinių patikrinimo mokinių buvo klausiama, ar užteko laiko užduotims atlikti. Esą dauguma vaikų atsakė teigiamai. Bet pradininkų tėvai sako ką kita.
„Vaikai irgi nėra labai laimingi su ta patikra. Kaip sakiau, vaikams yra didelis stresas bet koks patikrinimas. O žodis egzaminas jau siejasi su stresu“, – tikino Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas.
Praėjusiais metais ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis siekė vos 64,3 procento. Prasti rezultatai tėvus skatino vaikams ieškoti matematikos korepetitorių.
„Ypatingai tai pastebėjome šiais metais, kai mokyklose buvo atlikta standartizuotas testas“, – kalbėjo „Corepetitus“ komandos vadovė E. Zapriagajeva.
Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja ketvirtos ir aštuntos klasės mokiniai. Ketvirtokai atlieka skaitymo ir matematikos testus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
