„Šitas epizodas yra pozityvus sprendimas, nes yra sumažinama tam tikra įtampa, kuri kaupiasi per 11 ir 12 klasę, kai yra ruošiamasi egzaminui.
Bet kalbant apskritai, matant visą kontekstą, kurį planuoja nuo artimiausių mokslo metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tai akivaizdu, kad ugdymą tam, kad būtų pasiekta moksleivio branda keičiamas akademinis mokymas, tikrinant akademines žinias“, – LNK žinioms sakė Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius.
Kai kurios mokyklos jau dabar sako, kad problemų dėl to bus. Su tuo sutiko ir LNK žinių pašnekovas A. Jurgelevičius.
„Galima daryti prielaidą, kad egzamino organizatoriai jį organizuoja taip tikėdamiesi, jog (kompiuterių, aut. p.) užteks. Bet ir šiuo atveju, o ir ankstesniais, dažnai girdime, kad kairė nežino, ką daro dešinė.
Tai yra ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra nežino, kokia yra reali situacija konkrečioje mokykloje, kur vyksta egzaminas. Tikrai nenustebčiau, kad žinių patikrinimui pritrūktų kompiuterių, arba sutriktų interneto ryšis. Arba atsitiktų abu“, – sakė Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.
Jis kalbėjo, jog įprasta, kad kai iš viršaus nuleidžiami nurodymai, kuriuos būtina vykdyti, apačioje esančios mokyklos už tai bus atsakingos.
„Ir mokyklų vadovai, kurie to neįvykdė, lyg tampa kalti. Nors daugeliu atvejų patikrinimus organizuojantys tinkamai neaprūpina mokyklų ir jų vadovų reikiamomis priemonėmis“, – sakė A. Jurgelevičius.
Visą LNK pokalbį su A. Jurgelevičiumi žiūrėkite čia:
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgita Šiugždinienė perdavė tokį komentarą apie šią situaciją:
Mokyklų vadovų pasisakymai, kad joms trūksta kompiuterių tarpiniam vienuoliktokų patikrinimui, skamba neįtikėtinai, žinant, kiek pastaraisiais metais valstybė investavo į kompiuterių mokykloms pirkimą.
Suprantama, kad technika sensta, tačiau pagrindiniai pirkimai įvyko per pastaruosius keletą metų.
Žemiau pateikiu duomenis, kiek valstybė investavo į kompiuterinės technikos įsigijimą. Keista, kad jų dar vis trūksta, nes ir savivaldybės, būdamos mokyklų savininkės, investuoja į IT priemones.
Manau, kad čia yra kelios problemos. Mokyklos yra labai skirtingos savo dydžiu ir turimų kompiuterių skaičius gali būti skirtingas. Tarpiniai patikrinimai bus organizuojami savivaldybės lygiu, todėl labai svarbu susiinventorizuoti, kiek visose savivaldybėse yra kompiuterių ir paskirstyti mokinių srautus.
Visiškai aišku, kad turi būti išnaudojamos bendradarbiavimo galimybės – gimnazijos ir progimnazijos. Neabejoju, kad apjungus pajėgas, kompiuterių užteks.
Dėl egzaminų centrų, kuriuose vyks tiek tarpiniai patikrinimai, tiek brandos egzaminai, spręs savivaldybės.
Mokyklų aprūpinimas IT įranga stipriai pasistūmėjo per pandemiją, kai vien tik valstybė įrangos ir priemonių mokykloms per 2020–2021 m. pirko už beveik 16 mln. Eur.
Papildomai 2021 m. mokyklos iš joms skirtų valstybės lėšų skaitmenizavimui išleido apie 10 mln. eurų. Iš šios sumos 43 proc. panaudotų lėšų buvo skirta kompiuteriams įsigyti, tai parodė mokyklų apklausa. Tai reiškia, kad mokyklos nusipirko apie 8 tūkst. kompiuterių.
Netrukus turėsime naujos apklausos rezultatus, kuri greičiausia parodys, kad mokyklos ir 2022 metais kelis milijonus eurų skyrė kompiuteriams įsigyti. Taigi nupirkta dar keli tūkstančiai kompiuterių.
Ir iki to laiko mokyklos įsigydavo kompiuterių, tam lėšų skyrė ir mokyklų savininkės – savivaldybės.
Štai ką matome ŠVIS sistemoje apie mokyklų turimus kompiuterius:
79,4 tūkst. kompiuterių mokiniams;
20,4 tūkst. mokytojų kompiuterizuotų darbo vietų;
iš viso nešiojamų kompiuterių mokyklose yra 32,7 tūkst.;
prie interneto prijungtų (su mokyklos administracijos naudojamais) yra 110 tūkst. kompiuterių!
2020 metais iš valstybes gauta 23,6 tūkst. kompiuterių, iš steigėjo gauta 6,6 tūkst. kompiuterių, iš rėmėjų gauta 1 tūkst. kompiuterių.
2021 metais iš valstybės gauta 14,4 tūkst. kompiuterių, iš steigėjo 5,7 tūkst., iš rėmėjų – 501 kompiuteris.
Šiais metais dešimtoje klasėje mokosi daugiau nei 27 tūkst. mokinių, panašiai tiek kitais metais bus
vienuoliktų, kurie laikys tarpinį patikrinimą, kuris taps brandos egzamino sudėtine dalimis. O kompiuterių mokyklose yra kelis kartus daugiau.
