Neskyręs milijono eurų Vasario 16-osios Aktą Vokietijoje suradusiam Liudui Mažyliui, koncernas „MG Grupė“ įkūrė fondą ir pažadėjo šį milijoną eurų išleisti kultūros projektams.
Fondo nuostatuose parašyta, kad jis nustos veikti išdalijęs visą milijoną eurų, tačiau per penkerius veiklos metus tai neatsitiko.
Pradžioje fondas veikė tikrai aktyviai, tačiau bėgant metams pinigų dalybos, regis, sustojo – iš fondo puslapio matyti, kad bent jau praėjusiais metais Vasario 16-osios fondas nieko apčiuopiamo nenuveikė.
Tai, kad paraiškas vertinanti fondo taryba praėjusiais metais apskritai nebuvo susirinkusi, pripažino ir „MG Grupės“ atstovas spaudai Tadas Marčiukaitis.
Fondui paraiškas prieš maždaug metus teikę ir finansavimo iniciatyvoms prašę žmonės Delfi pasakojo jokio atsakymo – teigiamo ar neigiamo – taip ir nesulaukę.
Milijono negavo, nes neįvykdė sąlygų
2017 metų pradžioje reputacijos problemų prispaustas koncernas „MG Baltic“ (vėliau pakeitęs pavadinimą į „MG Grupė“) paskelbė, kad duos milijoną eurų tam, kas per metus suras ir perduos Lietuvos valstybei 1918 metų Nepriklausomybės Akto originalą.
Be įsisiūbavusios politinės korupcijos bylos tuo metu Lietuvoje virė ir dar vienas koncerną palietęs skandalas – pareigų dėl ryšių su tuomečiu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu neteko tuometis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas.
Tų pačių metų kovą nutiko tai, ko mažai kas tikėjosi – profesorius L. Mažylis Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve rado Nepriklausomybės Aktą lietuvių ir vokiečių kalbomis su originaliais signatarų parašais – vienintelį žinomą Vasario 16-osios Akto originalą.
Tačiau pinigų L. Mažylis negavo.
„Viena esminių neįvykdytų sąlygų – dokumentas nėra grąžintas Lietuvai“, – kodėl L. Mažyliui nebuvo skirta premija, tuomet paaiškino koncerno prezidentas Darius Mockus.
Koncernas premiją ketino mokėti Lietuvai aktą sugrąžinusiam žmogui, o aktas, būdamas Vokietijos valstybės nuosavybė, negalėjo būti perduotas Lietuvai.
„Aš ir toliau nuoširdžiai tikiu, kad jokio milijono iš tikrųjų ten nebuvo“, – 2017 metų vasarą interviu portalui Lrytas.lt prisipažino L. Mažylis.
Subūrė solidžią tarybą
2018 metų vasarį koncernas paskelbė, kad žadėtojo milijono eurų sau nepasiliks.
Visuomenei buvo pranešta, kad koncernas įsteigia fondą, kuris finansuos paraiškas Lietuvos istorijos tyrimams, mokslinei, akademinei bei istorijos populiarinimo veiklai.
Buvo nuspręsta, kad fondas veiks tol, kol bus išdalintas milijonas eurų. Buvo numatyta, kad vienos paraiškos įgyvendinimui skiriama suma negali viršyti 100 tūkst. eurų.
Paraiškų vertinimui buvo suburta tikrai solidi Vasario 16-osios fondo taryba, kurios vadovu paskirtas tuometis Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, jo pavaduotoju – kolekcininkas, visuomenininkas, socialinių mokslų daktaras Vygantas Bubnys.
Tarp jos narių yra garsus prodiuseris Laurynas Šeškus, Vienas buvusių koncerno „VP grupė“ akcininkų, knygyno „Sofoklis“ steigėjas, knygų autorius Ignas Staškevičius.
Vos pradėjęs darbą fondas po 100 tūkstančių eurų skyrė Lietuvos istorijos institutui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Fondas skelbė per 2018-uosius pasirašęs 16 paramos teikimo sutarčių, kurių vertė beveik 150 tūkst. eurų.
Privalėjo teikti ataskaitas
Tais metais fondo puslapyje buvo paskelbti keli pranešimai spaudai apie fondo pinigais finansuotas iniciatyvas, pavyzdžiui apie į Lietuvą pargabentus Naujosios Zelandijos lietuvių archyvus, išleistas knygas.
2020-ųjų vasarį fondo taryba pranešė paskirsčiusi beveik 100 tūkst. eurų, tame pačiame pranešime nurodyta, kad fondo projektams įgyvendinti panaudota jau daugiau nei 400 tūkst. eurų.
2020 metais prasidėjo koronaviruso pandemija. Fondas pranešė tuo periodu veiksiantis ribotai, bet entuziastai buvo paraginti teikti paraiškas, nes jos bus apsvarstytos ateityje.
Daugiau informacijos apie įvykusius fondo tarybos posėdžius fondo puslapyje nėra.
Jame galima rasti kelis 2021 metais patalpintus pranešimus apie finansuotas veiklas, bet kai kuriose Vasario 16-osios fondas jau yra ne vienintelis, bet vienas iš rėmėjų.
Pavyzdžiui, Vytauto Landsbergio užrašai iš 1987-ųjų išleisti ne tik Vasario 16-osios fondo, bet ir advokatų profesinės bendrija „Motieka ir Audzevičius“ lėšomis.
Paminklo Jonui Karoliui Chodkevičiui sukūrimą ir statymą „MG Grupės“ įsteigtas fondas parėmė kartu su „Linas Agro Group“, „VMG Group“, įmone NORTUS.
Paskutinis fondo puslapyje paskelbta naujiena – 2022 metų vasario 17 dieną pranešta apie virtualios realybės turinio projektą, kuriam scenarijus, paremiant Vasario 16-osios fondui, sukurtas dar 2019 metais.
Įdomu tai, kad pagal fondo nuostatus, taryba iki kiekvienų metų kovo 1-osios privalo pateikti ataskaitą apie praėjusiųjų metų veiklą, lėšų panaudojimą, finansuotas paraiškas, vykdomus ir įgyvendinamus projektus.
Ji turi būti skelbiama fondo puslapyje, tačiau jame Delfi nerado nei vienos ataskaitos. Apie tai, kiek pinigų fondas išleido, galima susidaryti įspūdį tik iš pranešimuose spaudai pateikiamos informacijos. Kadangi fondas nėra registruotas kaip atskiras juridinis vienetas, Registrų centre jo veiklos ataskaitų taip pat nėra.
Laukia daugiau paraiškų
Fondui vadovaujančio buvusio Lietuvos istorijos instituto vadovo R. Miknio Delfi pasiekti nepavyko. Į telefono skambučius jis neatsiliepė, į laišką neatsakė.
„Aš nelabai galiu ką papasakoti, nes ne per aktyviausias, matyt, narys esu“, – apie fondo veiklą paklaustas Delfi sakė fondo tarybai priklausantis prodiuseris L. Šeškus.
Fondo tarybai priklausantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, istorikas Jonas Vaičenonis Delfi teigė, kad tarybos posėdžiai vyksta, bet ne taip dažnai.
„Kai sulaukiama kritinė masė paraiškų, tada jos yra svarstomos. Iš paskutinių, kas yra gavę finansavimą, tai ir knygų leidyba, archyvų paieškos ir panašiai“, – patikino jis.
J. Vaičenonis teigė, kad kadangi fondo taryba susitinka ne kas mėnesį, gali pasirodyti, kad jo veikla sulėtėjo.
Koncerno atstovas: sutrukdė pandemija ir karas
„MG Grupės“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis Delfi teigė, kad fondas vykdo veiklą – priima, svarsto ir finansuoja paraiškas, o fondo tikslai ir veiklos principai nėra pasikeitę.
„Tiesa, pastaraisiais metais veikla ir projektų finansavimas buvo sudėtingesnis dėl COVID ir Rusijos sukelto karo. Tarybos posėdžius organizuojame pagal poreikį, atsižvelgiant į gautų paraiškų kiekį, gerbiant jos narių, dalyvaujančių šioje visuomeninėje veikloje neatlygintinai, laiką“, – aiškina jis.
Pasak koncerno atstovo, pareiškėjai informuojami tik apie finansuojamus projektus arba jeigu patys pasiteirauja.
Anot jo, fondo taryba paskutinį kartą buvo susirinkusi 2021 metų gruodį ir sprendė dėl finansuojamų projektų.
Jo pateiktais duomenimis, be steigiamojo susirinkimo iš viso yra įvykę penki posėdžiai: 2018, 2018, 2019, 2020 ir 2021 metais.
„Nuo 2020 metų nuspręsta iš anksto nebeskelbti apie svarstomus projektus, kol nėra pasirašoma sutartis, nes pasitaikė atvejų, kai paaiškėja, kad pareiškėjai negali įgyvendinti projekto ar kilo kitų kliūčių“, – aiškino jis.
Pasak T. Marčiukaičio, pandemija ir Rusijos sukeltas karas taip pat sutrikdė įprastą veiklą ir dalį projektų privertė atšaukti arba atidėti.
„Nepaisant to, šiais metais duris atvėrė fondo finansuojama fotografijų paroda „Tirpstanti tapatybė. Baltarusijos lietuviai“, iš naujausių projektų jau greitai leidyklose atsidurs istorikų Vidos Girininkienės ir Mindaugo Balkaus knygos, skirtos istorinėms asmenybėms ir laikotarpiams, o vėliau ir kitų autorių projektai“, – tikina jis.
Pasak atstovo, pastaraisiais metais fondas prisidėjo prie tokių projektų, kaip didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus atminimo įamžinimas, Virtualios realybės žaidimo, kuris nukelia tarp A. Ramanausko-Vanago kovotojų, sukūrimas, Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo sugrąžinimas.
Nuo veiklos pradžios fondo taryba, pasak koncerno atstovo, svarstė apie 150 paraiškų, finansavo daugiau kaip 40 projektų, kurie apima knygų leidybą, edukacinę veiklą, istorinių asmenybių įamžinimą, archeologiją, mokslines ekspedicijas užsienio šalyse, parodų organizavimą ir kitas veiklas.
T. Marčiukaičio pateiktais duomenimis, Vasario 16-osios fondas iš viso finansavo projektų už daugiau nei 550 tūkst. eurų ir toliau tęsia veiklą.
„Svarstome ir kaip fondo veiklą aktualizuoti, suteikiant kuo daugiau naudos visuomenei“, – teigia jis.