Naujame Rusijoje išspausdintame žemėlapyje Ukrainos Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sritys priklauso Rusijai.
Lietuvoje gyvenantis, iš Rusijos pabėgęs politikos apžvalgininkas Fedor Krašeninikov atkreipia dėmesį, kad rytų kaimynė priėmė įstatymą, draudžiantį pardavinėti žemėlapius, kuriuose šie regionai nepažymėti kaip Rusijos dalis.
„Vladimiras Putinas neabejotinai tokiais žemėlapiais rodo vakarams, kad nesiruošia pasiduoti. Ta idėja, kad Rusija pralaimėjo karą ir visi tą supranta, ji yra populiari vakaruose. O Rusijoje, V. Putino aplinkoje yra visai kitaip galvojama. Rusija laimi, karas vyksta Ukrainos teritorijoje. Taip, kaip kurias teritorijas teko palikti, bet ten jie dar grįš. Tai yra labai blogas ženklas“, – sakė iš Rusijos pabėgęs politikos apžvalgininkas.
Ir nors Rusija savo žemėmis skelbia visus keturis paminėtus Ukrainos regionus, visiškai nekontroliuoja nei vieno iš jų. Daugiausiai yra užimta Luhansko srities teritorijos, tačiau Donecke verda aršūs mūšiai. O iš Chersono teko bėgti.
Didžiulo Zaporižios miesto rusai apskritai niekada nebuvo užėmę.
„Šitie žemėlapiai yra siejami su nuodingu įtikinėjimu. Ir šis nuodingas įtikinėjimas, kad tai yra jų žemės ir žmonės miršta dėl jų žemių dabar, šiandien – yra milžiniškas. Investicijos yra didžiulės“, – LNK sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis.
„Bando sėti mūsų galvose mintį, kad tai yra Rusijos teritorija ir mus bando pratinti prie tam tikro vizualo. Ir mes turėtume, kiek tik tai yra įmanoma, tokių dalykų priėmimui. Ir, tikėkimės, kad tai darysime ne tik mes, bet ir mūsų partneriai“, – tokius žemėlapius LNK žinioms įvertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys.
Kiti propagandos ekspertai pritaria, kad pagrindinė tokių žemėlapių žinutė yra skirta eiliniams rusams. Esą – „čia dabar mūsų žemė, eikite drąsiai už ją mirti“.
„Ko gero, čia yra žinutė vidinei auditorijai, nes tie žemėlapiai yra vidinis Rusijos reikalas. Už Rusijos ribų niekas nėra pripažinęs neteisėtos Ukrainos teritorijų aneksijos. Sakyčiau, kad čia yra grynai rusiškas žaidimas“, – LNK sakė komunikacijos specialistas Viktoras Denisenko.
Tačiau kiti yra įsitikinę, kad tai yra ir rimta žinutė vakarams.
„Tai yra bandymas vakarus veikti, gąsdinti ta prasme, kad „aš nesu linkęs nusileisti ir jeigu jūs norite šias žemes iš manęs atimti, tai truks ilgai“. Vadinasi, nusiteikite ilgam kariavimui. O tai jau jungiasi į kitus pasakojimus, istorijas apie kurias mes ir Lietuvoje šnekame – apie karo nuovargį“, – interpretavo karybos ekspertas D. Šlekys.
„Pats faktas, kad šios teritorijos pagal Konstituciją yra priskiriamos Rusijai, tai yra padaryta tam, kad apsunkintų galimybes pabaigti karą. Juk nenustosi kariauti, kol Chersonas, ar Zaporižia priklauso nacionalistams“, – LNK sakė Lietuvoje gyvenantis, iš Rusijos pabėgęs politikos apžvalgininkas F. Krašeninikov.
Visi ekspertai sutinka, kad Rusija tokiais sprendimais mažina savo diplomatines galimybes derėtis ateityje. O kad jos apeitas yra per didelis – akivaizdu.
„Per pirmus karo mėnesius rusai metė viską, kas yra geriausia. Ir tai nesugebėjo paimti to, ką galėjo paimti. Todėl tikėtis, kad rusai ženkliai pajudės į priekį dabar, kai rusai savo civilius siunčia mirti į Ukrainą yra mažai tikėtina“, – LNK situaciją Ukrainoje vertino atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis.
„Rusija turi padaryti tą patį, ką Ukraina padarė prie Charkivo – labai sparčiai pralaužti visą tą gynybinę zoną ir lįsti dešimtis kilometrų į gylį. Iš to, kaip dabar Rusija kariauja, nematyti tokios kompetencijos“, – teigė karybos ekspertas D. Šlekys.
Kompetencijos nėra, bet Rusija svajoja daug.
„Tos vizijos ir fantazijos nepatiktų ir Lietuvai. Todėl, kad tose vizijose ir fantazijose gali būti visa Sovietų sąjunga“, – teigė VDU profesorius G. Mažeikis.
Neabejojama, kad tokie žemėlapiai rudenį atsiras ir mokinių vadovėliuose.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
