„Facebook“ valdančios kompanijos „Meta“ atstovai pirmadienį lankėsi Vyriausybėje ir Seime – čia susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu bei Kultūros komiteto nariu Vytautu Kernagiu.

Kaip po susitikimo sakė NSGK pirmininkas, su bendrovės atstovais buvo aptarta feisbuko blokavimo politika.

„Mes kėlėme klausimus, koks čia yra algoritmas, kaip jis veikia, ar jis gali būti keičiamas. Pavyzdys – žodis „maskoliai“. Tai yra senas terminas, kuris ne tik istoriškai Lietuvoje pagrįstas, bet lygiai taip pat Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pasakiusi, kad viskas tvarkoje“, – žurnalistams Seime komentavo L. Kasčiūnas.

Bendrovės atstovai, pasak jo, išgirdo šį ir kitus, panašius pavyzdžius.

„Tikiu, kad šioje vietoje bus gerų žinių“, – sakė politikas.

Taip pat, jo teigimu, buvo kalbėta apie kitų žodžių vartojimą feisbuke. Pavyzdžiui, „orkai“.

„Šioje vietoje sutarėme – turime konkretų asmenį iš feisbuko, kuris už tai Baltijos šalyse atsakingas. Nuolat reikia sisteminę informaciją siųsti, kad jie viršūnėse peržiūrėtų sprendinius ir algoritmus. Manau, kad vienur ar kitur iš to, ką minėjau, (…) turėsime kažkada geresnių žinių“, – paaiškino L. Kasčiūnas.

Taip pat, anot jo, buvo kalbėta apie socialinio tinklo „saugomas kategorijas“.

Laurynas Kasčiūnas

„Pasirodo, „russian soldiers“ („rusų kariai“) pas juos yra kategorija, kurią jie saugo – kaip kad ukrainiečių kariai ir taip toliau, – kad negali būti generalizacijų. Jei yra karys, kuris padarė nusikaltimą, tai gali apie tai kalbėti, bet jei generalizuoji, tai negalima to daryti.

Tai čia, be abejo, nuo to ir pradėjome. Sakiau, kad nėra dviejų lygiaverčių pusių: yra okupantai, kurie prievartauja, naikina, plešia, ir yra gynėjai, kurie gina savo žemę. Jie sakė, kad mus girdi, matys, žiūrės, atsižvelgs. Kitaip tariant, procesas yra toks, kad jie susirenka informaciją, mūsų logiką ir po to reikia toliau komunikuoti, kad jie koreguotų sprendinius“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininko teigimu, susitikime aptarti ir feisbuke plačią auditoriją sutelkiantys žmonės, renkantys paramą Ukrainai ir kartais pasisakantys karo Ukrainoje temomis aštriau.

„Dabar, kaip suprantu, bus bandymas labiau pasikalbėti apie tai, kaip čia būtų galima spręsti tą problematiką“, – teigė politikas.

Parlamentaras taip pat sakė, kad buvo kalbėta apie Seime planuojamą iniciatyvą dėl vadinamųjų „trolių fermų“ reglamentavimo ir baudžiamumo.

„Jie irgi supranta, kad tai yra grėsmė, laukia mūsų sprendimų. Jei valstybė nusprendžia šią veiklą paskelbti nelegalia ir kriminalizuota, tada tai bus dar vienas iš argumentų apsivalant, atliekant „higieną“ feisbuko platformoje“, – sakė Seimo narys.

L. Kasčiūnas taip pat akcentavo dvigubų standartų problemą socialiniame tinkle, kitus iššūkius.

„Reikia nuolat sisteminti medžiagą, siųsti, komunikuoti“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

Dabar, anot jo, iš „Meta“ bendrovės laukiama žodžių, už kuriuos socialinis tinklas „Facebook“ baudžia šiuo metu, sąrašo peržiūros.

„Aš tikiu, kad čia turėsime gerų žinių neužilgo. Taip pat kuriama bendra platforma, kad galėtume aptarti influencerių situaciją – tų, kurie turi daugiau sekėjų ir telkia paramą, kad jie nebūtų apribojami. Dėl visų kitų dalykų irgi yra noras įsiklausyti“, – paaiškino politikas.

Taigi, L. Kasčiūno teigimu, komunikacija su bendrove bus tęsiama toliau.

„Tai yra daug pastangų reikalaujantis, bet mūsų piliečiams reikalingas dalykas ir mes tai darysime. Tikrai čia ir komitetas prisidės. Toliau kalbame ir su partneriais, kurie mato, turi panašią problemą. Neišvengiamai kalbėsime, ir tam tikrame lygmenyje jau kalbame, su Europos Komisija: yra skaitmeninių paslaugų aktas, yra reglamentas, kuris įpareigos tokias platformas būti labiau atskaitingomis, ir valstybėms narėms suteiks galimybę išsakyti savo požiūrį tam tikrais klausimais“, – pastebėjo parlamentaras.

„Kai kurie dalykai, kurių dar negaliu sakyti, yra savaitės-dviejų bėgyje. Kiti dalykai judės truputį ilgiau, natūralu“, – komentavo NSGK pirmininkas.

Vyriausybės kanclerė: „Meta“ sutiko suderinti blokuojamus žodžius su Lietuvių kalbos institutu

Pirmadienį ryte „Meta“ atstovai lankėsi Vyriausybėje. Pasak Vyriausybės kanclerės Giedrės Balčytytės, „Meta“ sutiko su kai kuriais Lietuvos keltais reikalavimais.

Pavyzdžiui, kompanija yra linkusi suderinti blokuojamų žodžių įtraukimą į „juoduosius sąrašus“ su Lietuvių kalbos institutu.

„Pateikėme prašymą, kad „Meta“ ir „Facebook“ suderintų, prieš įtraukiant tokius žodžius į savo nepageidautinų žodžių sąrašą – kad suderintų su Lietuvių kalbos institutu, kuris galėtų pateikti išaiškinimą, ar šie žodžiai Lietuvoje yra traktuojami kaip žodžiai, kurie žemina ar yra vartojami kaip keiksmažodžiai“, – pirmadienį Vyriausybėje vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams nurodė kanclerė.

Giedrė Balčytytė

Dar praėjusių metų gruodį, dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ nurodė, jog dažniausiai „Facebook“ apriboja tuos įrašus, kuriuose pavartojami žodžiai „maskoliai“, „orkai“, „kacapai“. Visgi, G. Balčytytė nedetalizavo, dėl kurių sąvokų „Meta“ sutiko konsultuotis su Lietuvos specialistais.

„Šiuo metu labai daug konkrečių žodžių negalėjome aptarti. (...) Yra eilė žodžių, kurie yra neva žeminantys, bet nebūtinai vartojami mūsų bendrinėje kalboje, nėra žodžiai keiksmažodžiai“, – teigė ji.

G. Balčytytė nurodė, kad „Meta“ atstovai pažadėjo aukščiausiu kompanijos lygmeniu iškelti ir Rusijos karo Ukrainoje traktavimo klausimą. Anot jos, šiuo metu socialinis tinklas „nediferencijuoja karo nuo taikos“ – t. y., taiko identiškas turinio moderavimo ir blokavimo priemones. Tačiau, tęsė ji, tokia politika Lietuvai yra nepriimtina.

„Šiandien susitikimo metu kalbėjome būtent šiais klausimais ir galbūt didžiausias, kurį sužinojome, pagrindinis dalykas, kurį sužinojome – tai, kad „Facebook“, „Meta“ nediferencijuoja karo nuo taikos ir taiko lygiai tas pačias turinio moderavimo praktikas, neatsižvelgiant į tai, kad vyksta karas, kad yra šalis agresorė, kad yra šalis, kuri ginasi“, – sakė Vyriausybės kanclerė.

„Karo kontekstas visiškai nekeičia aplinkybių. Todėl, žinoma, pirmiausiai, paaiškinome savo poziciją dėl to, kad tikrai negalime traktuoti Rusijos taip pat kaip taikos metu ir kad turėtų šitas kontekstas labai rimtai vertinamas. „Meta“ atstovai tikrai pažadėjo šitą klausimą iškelti aukščiausiai vadovybei artimiausiu metu“, – susitarimą pagarsino G. Balčytytė.

Su šalyje viešinčiais kompanijos atstovais aptarta ir nuomonės formuotojų, rašančių karo temomis, specifika. G. Balčytytė priminė, kad „Facebook“ užblokavus pastarąsias paskyras, buvo sudaromos kliūtys rinkti finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai. Todėl, akcentavo kanclerė, Lietuva paprašė „Metą“ koreguoti savo algoritmus, kad tokie nuomonių formuotojai ir jų įrašai, sulaukiantys socialinio tinklo blokavimo, būtų vertinami greičiau. Be to, pridūrė G. Balčytytė, „Meta“ svarsto surengti ir atskirus susitikimus su tokiais socialinių tinklų vartotojais.

„Pati „Meta“ pasiūlė ir planuoja organizuoti atskirus susitikimus, kurių metu aptars neviešus turinio valdymo aspektus būtent šiems nuomonių formuotojams. Tad tikimės, kad artimiausiu metu tą ir padarys“, – vylėsi Vyriausybės atstovė.

Turinio blokavimo klausimą kels ir europiniu lygiu

G. Balčytytės teigimu, Vyriausybės atstovai su „Meta“ atstovais detaliai neaptarė, kokių veiksmų dėl turinio blokavimo Lietuva galėtų imtis savarankiškai, valstybiniu lygmeniu. Visgi, ji patikino, kad šiuo klausimu bendraus su Briuselio atstovais.

„Lietuva yra nedidelė valstybė ir, aišku, „Meta“ turi 2 mlrd. vartotojų – didelis skaičius paskyrų. Bet Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir klausimus dėl (...) turinio moderavimo plačiąja prasme tikrai norime kelti europiniu lygiu“, – nurodė ji.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Seimo NSGK nariai kartu su Vyriausybės atstovais bei ekspertais diskutavo dėl „Facebook“ politikos. Parlamentarai nutarė kreiptis į europines struktūras dėl proukrainietiškų paskyrų ir įrašų blokavimo socialiame tinkle. Taip pat surengti susitikimą su į šalį atvyksiančiais kompanijos „Meta“ nariais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)