„Aš apie tai net negalvoju, nesigilinu. Gyvenu šiandien, o rytojus – ne mūsų“, – apie senatvę ir kaupimą pensijai kalbėjo „LNK Žinių“ kalbinta Šiaulių gyventoja.
„Galbūt anksčiau ir galvojau, kad reikia dalyvauti [kaupime], bet dabar keičiasi įstatymai, tai, žinokit, nebėra pasitikėjimo pasitikėjimo. Dėl to ir nemanau, kad reikėtų kaupti“, – kalbėjo kita gyventoja.
Vienas iš aspektų, kodėl lietuviai piktinasi pensijos kaupimu II pakopoje – automatinis įtraukimas į ją.
„Jaučiam, kad tas automatinis įtraukimas, ypač pakartotinis automatinis įtraukimas, kuomet žmonės jau vieną kartą išreiškė valią atsisakyti kaupimo II pakopoje, turbūt labiausiai erzina kaupiančiuosius“, – kalbėjo „Goindex“ valdybos narys ir investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.
Seime – puokštė siūlymų
Aštrėjant gyventojų susierzinimui, parlamentarai jau siūlo visą puokštę būdų, kaip tobulinti II pakopos pensijų kaupimo sistemą.
„Šiandien yra taip, kad daug žmonių norėtų pasitraukti, o čia tas pats kas iš TSRS išstoti. Lankstumo trūksta“, – kalbėjo valdančiosios Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Turbūt reikia daryti reguliarius langus, kada žmonės galėtų stabdyti [kaupimą]“, – svarstė opozicinės Seimo demokratų frakcijos atstovas Linas Kukuraitis.
Kad pokyčių reikia, sutiko ir opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas:
„Niekaip negalim įkalbėti daugumos Seime, kad ne tuo keliu patraukėme, kaip dainoje dainuoja.“
Valdžios sukeltus gyventojų lūkesčius gesina Lietuvos bankas.
„Jeigu mes norime pasiekti 70–80 proc. pajamas, nėra sugalvoto kito būdo, geresnio būdo EBPO šalyse, negu dalyvauti kaupime“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Šiuo metu II pakopoje kaupiantys papildomai prie pensijos, tikimasi, prisidės maždaug 30 proc. nuo buvusių pajamų. Tiesa, daliai tai reikš tik kelias dešimtis papildomų eurų.
„Buvo planuojama, kad įmokos sieks 5–6 proc. nuo atlyginimo. Natūralu, kad, jeigu tokius procentus būtume taikę nuo pačios pradžios, šiandien dienai sukauptos įmokos būtų milžiniškos“, – dėstė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuvos bankas: automatinis įtraukimas būtinas
Lietuvos bankas tikina, kad automatinis gyventojų įtraukimas į sistemą – būtinas.
„Tiek Lietuvos patirtis, tiek kitų šalių patirtis rodo, jeigu pasirinkimas apverčiamas, tik aktyviu veiksmu žmogus įtraukiamas į sistemą, tuomet dalyvavimas tokioje sistemoje reikšmingai krenta“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Tačiau, pasak jo, tikima, kad gyventojų susierzinimas sumažėtų, jei tie, kurie atsisakė kaupti į sistemą pakartotinai būtų įtraukiami rečiau.
Dabar tai daroma kas trejus metus, kol žmogui sukanka 40 metų.
Lengvinti išėjimo iš kaupimo fondų sąlygų Lietuvos bankas nerekomenduoja.
„Tikrai nesiūlome atidaryti langų išėjimui. Turbūt kuomet lėktuvas skrenda pro turbulencijos zoną, nėra pats geriausias būdas spręsti problemas atidarant langus ir duris“, – pastebėjo S. Krėpšta.
Esą būtų galima kalbėti nebent apie ilgesnes atostogas nuo įmokų. Dabar kaupimą II pakopoje galima stabdyti tik metams.
Apie galimybę išsiimti visus sukauptus pinigus, kaip tai leido, pavyzdžiui, Estija, anot ekspertų, neverta nė svarstyti.
„Jeigu būtų, pavyzdžiui, leidžiama atsiimti visas lėšas iš karto, tai tikrai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, kuris buvo svajonė, bet vėliau susidurtume su problema, kad žmogus tiesiog neturi lėšų ir tada tiesa ranką į valstybę, į mokesčių mokėtojus, kad reikia padengti jo gyvenimo išlaidas“, – komentavo ekonomistas M. Dubnikovas.
Gyventoja: mūsų pinigai ir mes leisim juos taip, kaip norėsim
Į jo žodžius sureagavo gyventoja: „Čia mūsų pinigėliai, mes žinosime, kaip su jais elgtis: ar kaip rašo, kad raudoną kabrioletą pirksim, ar kažkur kitur panaudosim.“
Už tai, kad žmonės tam tikromis situacijomis galėtų pasitraukti iš kaupimo pasisakė M. Kalesinskas.
„Aš, suprasdamas kaupiančiuosius, sakyčiau, kad verta svarstyti atskiras išimtis ypatingai, kai žmonės, pavyzdžiui, suserga kokia kritine liga, o jiems dar tik 40–50 metų ir jie turi nemažas santaupas II pakopoje, ir jiems gal reikia [jų] operacijai ar gydymui“, – kalbėjo jis.
Lietuvos bankas taip pat siūlo susieti mėnesinių išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu, tokiu atveju sukauptą sumą išėjus į pensiją būtų galima pasiimti iš karto.
„Jeigu žmogaus pensija iš „Sodros“ yra, tarkime, vidutinė 500 eurų, kaip yra daugmaž dabar, ir jam periodinė išmoka gaunasi tik kokie penki ar dešimt eurų, tai tikrai reikšmingai nekeičia jo situacijos“, – pažymėjo M. Kalesinskas.
Šiuo metu gyventojai II pakopoje yra sukaupę beveik 6 mlrd. eurų. Kaupiantys pernai patyrė seniai nematytą nuosmukį – fondų grąža smuko beveik 14 proc.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie kaupimą senatvei žiūrėkite čia:
