„(...) Dar niekas nenustatė, kad iš Seimo. O kodėl iš Seimo? O gal iš prokuratūros? Ten po to kažkas užsiminė šiek tiek. Tai reikia kiekvieną prokurorą tikrinti, jų padėjėjus. Du mėnesius vyko tyrimas, daug žmonių žinojo. Pirmiausia tie patys vaikai, paaugliai. Ko jų klausinėja? Ką tau dėdė Kristijonas sakė, ką jis darė, ar jis tave lietė kaip nors. Juk jų to klausinėja. Ar tiems vaikams koks nors čekistas uždraudė papasakoti? O jų tėvai tai žino“, – interviu LRT televizijai penktadienį sakė V. Landsbergis.

Jis taip atkreipė dėmesį, kad sausio 23-iąją apie tyrimą buvo tik sužinota – iš tiesų jis jau vyko kelis mėnesius.

„(Per) du mėnesius daug žmonių žinojo, kad vyksta tyrimas. Dabar nuvarvinta informacija, kad vyksta tyrimas. Tai čia vaikų darželis ir toks visiškai žemo lygio. Skandalizuojama beveik alternatyvi byla. Pagrindinė byla dėl baisaus pedofilijos nusikaltimo dabar nebeįdomi, kažkur „ai ten savo ruožtu, o dabar yra nauja byla – kas nuvarvino informaciją“, – sakė V. Landsbergis.

Jis pridėjo manantis, kad opozicijos inicijuojami veiksmai Seimo pirmininkės atžvilgiu – desperatiški graibstymaisi ką nors gauti.

„Tai yra žmonės, kurie niekam neįdomūs iš esmės. Jie neturi jokių idėjų, jokių valstybinių idėjų, bet jiems reikia reikšmingumo.

(...) Ir dabar viskas, kas liko iš to burbulo, – aiškintis, ar tą žodį pasakė, ar tik veido mimika kaip nors pasakė, čia ta frakcija ar ne ta frakcija. Koks skirtumas, žmonės? Iš ko jūs darote politiką?“ – retoriškai klausė V. Landsbergis.

ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Į VRK politikas kreipėsi būdamas komandiruotėje Čilėje, o savo sprendimą argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.

Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)