Nors didžioji dalis narkotikų prekybos atvejų lieka neatskleista, tačiau į šio tamsaus verslo užkulisius galima pažvelgti išaiškintose bylose.
Platino būdamas moksleivis
Štai 16-metis šiaulietis Oskaras norėjo užsidirbti ir žinojo, kad jo draugo mama ir patėvis – Lina ir Žydrūnas Kašėtos – pardavinėja narkotikus.
„Vieną dieną Linos paklausiau, ar galėčiau pats „mėtyti“, žinojau, kad Mantvydas jau tą daro. Ji man davė 5 gramus hašišo ir liepė vakare parnešti 40 eurų“, – pasakojo Oskaras.
Jis greitai draugams išpardavė „šokoladu“ vadinamą kanapių dervą, už gramą ėmė po 10 eurų.
„Į paketėlius įdėdavau šiek tiek mažau nei po 1 gramą, tai už kiekvieną parduotą gramą užsidirbdavau daugiau nei 2 eurus. Iš Linos vidutiniškai pirkdavau po 15 g hašišo kas antrą dieną, kartais sau pasiimdavau „ratų“ – psichotropinių tablečių, ant jų buvo užrašyta „Gucci“. Už tabletes mokėdavau po 6 eurus už vieną, jų neparduodavau, sau pasiimdavau. Gal vieną kitą esu pardavęs, bet šiaip neparduodavau. „Ratų“ iš Linos dažniausiai imdavau po 5 tabletes“, – apie jaunojo narkotikų prekeivio realybę atvirai pasakojo Oskaras.
Jis užsiminė, kad vieną kartą Linos vyras Žydrūnas jį pasisodinęs dar pamokė, kad pardavinėjant būtina nuolat stebėti aplinką, įsidėmėti anksčiau nematytus žmones ir jų vengti, o narkotikus laikyti ne prie savęs, o slėpti kur nors netoliese, nekalbėti apie narkotikus telefonu.
Sutuoktiniai taip buvo įdarbinę ne tik Oskarą, bet ir daugiau paauglių, kurie platindavo hašišą draugams, pažįstamiems ir bendraklasiams.
Visas šis tinklas išaiškėjo po vieno paauglių vakarėlio, jame dalyvavo ir dar tik į šeštą klasę vaikščiojęs Nerijus, – jis kartu su vyresniais paaugliais privalgė tablečių ir prisirūkė hašišo, o po audringos nakties nuėjo į pamokas vienoje Šiaulių mokykloje.
„Ryte Nerijus sakė, kad jam bloga, dėjo galvą ant stalo, – vėliau pasakojo mokyklos socialinė darbuotoja. – Kadangi vaikas elgėsi neadekvačiai, iškviečiau greitąją, atvažiavo ir policija. Kai greitosios darbuotojai atvyko apžiūrėti vaiko, atėjo mokyklos pavaduotoja ir pasakė, kad Oskaras koridoriaus kampe susirietęs sėdi, reikia ir jį apžiūrėti. Apžiūrėjus kilo įtarimas, kad jie yra pavartoję narkotikų. Oskaro striukės kišenėje buvo rasta narkotinių medžiagų. Iš pradžių abu sakė, kad jiems šiaip bloga, bet paskui prisipažino, kad yra pavartoję.“
Po šio įvykio pareigūnai dar nesiėmė skubotų veiksmų, tačiau pradėjo slapto sekimo operaciją, kuri ir atvedė iki suaugusių tiekėjų, kurie ilgam sėdo į kalėjimą. Tačiau panašių sėkmingų istorijų nėra daug.
Apie situaciją Antakalnyje – nekomentuoja
Antakalnio gimnazijos administracija nuo žiniasklaidos atsitvėrė tylos siena, tačiau žiniasklaidoje pasirodo mokinių tėvų pasakojimų, esą gauti svaigalų nepilnamečiams itin paprasta, o mokykla problemos niekaip nesprendžia.
Pagal Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenis, nuo 2021 m. pradžios netoli gimnazijos įkliuvo 5 žmonės, turintys narkotikų, tiesa, ar tai yra moksleiviai, neaišku. Delfi teiravosi sostinės policijos apie šiuos atvejus. Kaip paaiškėjo, nė vienas jų nėra susijęs su mokiniais, visi įtariamieji - suaugę žmonės.
„Vilniaus m. 1-ojo PK pareigūnai, kurių teritorijoje yra Antakalnio gimnazija patvirtino, kad nėra fiksavusi atvejų bei pradėjusi tyrimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo. Sostinės pareigūnai (bendruomenės pareigūnai) dažnai lankosi įvairiose Vilniaus gimnazijose.
Apsilankymo metu būna vedamos paskaitos, bendraujama su mokyklų administracijomis įvairiais klausimais. Antakalnio gimnazijoje buvo atlikta patikra (2022 m. gruodžio mėn.), kai pasitelkus kinologus gimnazijoje buvo ieškoma narkotinių medžiagų. Patikros metu tokių medžiagų rasta nebuvo, tyrimų nepradėta (keletas pažeidimų nustatyta dėl elektroninių cigarečių turėjimo)“, – rašoma Vilniaus policijos atsakyme.
Visgi Antakalnio gimnazijoje situaciją žinantys pedagogai minėjo, kad narkotikų problema egzistuoja, bet vargu ar ji kuo nors labiau išskirtinė nei kitose ugdymo įstaigose. Tačiau jie akcentavo, kad pirmiausia tai – tėvų atsakomybė, šie dažnai neprižiūri savo atžalų, neseka, su kuo jie bendrauja, net netikrina dienyno ir kartais net nežino, kad vaikai nelanko pamokų, o veikia nežinia ką.
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas perduotame komentare nurodė, kad tiek Antakalnio gimnazijoje, tiek kitose ugdymo įstaigose nuolat vyksta prevencinės priemonės, skirtos užkirsti kelią narkotikams plisti mokykloje.
„Mokiniai yra edukuojami apie šių medžiagų keliamą žalą ir raginami anonimiškai pranešti apie galimus neleistinų medžiagų platinimo atvejus. Kalbant konkrečiai apie Antakalnio gimnaziją, mokykla gauna anoniminių pranešimų iš vaikų, visais atvejais informacija perduodama policijai. Gruodį Antakalnio gimnazijoje lankėsi kinologai – patikrinimo metu narkotinių medžiagų pėdsakų mokykloje nerado“, – sakė jis.
Vartojimas auga
Tiesa, minimi policijos reidai mokyklose, ypač patikros pasitelkus šunis, ekspertų vertinami kritiškai, to nerekomenduoja ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD)
„Papildomas šunų pasitelkimas į pagalbą, ieškant mokykloje narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, ar kitų gąsdinančių priemonių naudojimas neprisideda prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo ir mokinių sveikos gyvensenos skatinimo.
Svarbu pridurti, kad atsitiktinis mokinių testavimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo nėra veiksminga prevencijos priemonė ir net gali būti žalinga. Šitokios priemonės mokyklose taikyti nerekomenduojama.
Siūlome pastangas nukreipti ne į papildomą mokyklos aplinkos tikrinimą, o į prevencinių priemonių bei psichologinės pagalbos mokiniams organizavimą“, – anksčiau Delfi perduotame konstatavo NTAKD.
Delfi laidoje „Iš esmės“ dalyvavęs generalinis komisaras Renatas Požėla užsiminė, kad policija stengiasi kovoti su narkomanija, bet kartais sulaukia ir priešiškų reakcijų.
„Daug yra istorijų, kai policijos pareigūnai bando rodyti iniciatyvą patikrinti moksleivius, jų kuprines, ir kartais su kokiu pasipriešinimu iš tų pačių tėvų susiduriame, kad neteisėti veiksmai, kad tai vaiko nuosavybė“, – minėjo jis.
Tiesa, jis sakė, kad ten, kur bendruomenė su pareigūnais bendradarbiauja geranoriškai, rezultatai džiugina.
Nepaisant tokios kovos ir kitų priemonių, narkotikų vartojimas auga, augumas pastebimas ir tarp vaikų bei paauglių. Paskutinį kartą detalūs tyrimai daryti 2019 m., tada nustatyta, kad 19 proc. 15–16 metų amžiaus paauglių bent kartą yra pavartoję narkotikų, tai – daugiau nei Europos vidurkis, siekiantis 17 proc. Populiariausias narkotikas išlieka kanapės, kiti vartojami – LSD, haliucinogenai, ekstazi, kokainas, skelbia NTAKD. 24 proc. apklaustų moksleivių nurodo galintys lengvai gauti kanapių.
Ekspertai nuolat nurodo, kad svarbiausi požymiai, išduodantys, jog jaunuolis vartoja narkotikus, – dėmesio sutrikimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, agresyvumas, pasikeitęs draugų ratas, padidėjęs pinigų poreikis.
