Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Keičiasi partijų rikiuotė
Politinių partijų reitingų lentelėje – apsikeitimas vietomis, nors pirmų keturių partijų reitingas skiriasi neviršydamas paklaidos ribų.
Pirmoje vietoje – opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Už ją gruodį būtų balsavę 12,1 procento apklaustųjų, sausį – 12,2 procento.
Antroje pozicijoje – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Gruodžio mėnesį atliktos apklausos metu už ją būtų balsavę 9,9 procento apklaustųjų, sausį – 12 procentų. Šis pokytis neviršija paklaidos ribų.
Trečioje pozicijoje – ilgą laiką pirmoje reitingų lentelėje besilaikiusi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Gruodį už ją būtų balsavę 13,5 procento respondentų, sausį – 11,4. Šis pokytis taip pat neviršija paklaidos ribų.
Toliau – opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ši partija savo pozicijas stiprino labiausiai. Gruodį už šią politinę jėgą savo balsą būtų atidavę 6 procentai apklaustųjų, sausį – 9,1 procento.
Penktoje vietoje – valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Už jį gruodį būtų balsavę 5,9 procento apklaustųjų, sausį – 6,2 procento.
Valdančioji Laisvės partija reitingų lentelėje užima šeštą vietą. Už ją gruodį būtų balsavę 3,1 procento respondentų, sausį – 4,7 procento.
Opozicijoje veikianti Darbo partija užima septintą lentelės poziciją. Už šią politinę jėgą gruodį būtų balsavę 2,1 procento apklaustųjų, sausį – 3,2 procento.
Lentelę užbaigia partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją gruodį būtų balsavę 2,7 procento respondentų, sausį – 2,1 procento.
Už kitą partiją būtų balsavę 8,6 procento apklaustųjų, nebalsuotų 7,1 procento, o nežinojo arba į klausimą neatsakė 23,4 procento.
Tyrimo išvadose pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.
Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Lyderiauja Šimonytė
Apklausoje tradiciškai buvo klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti premjero pareigas.
Šioje lentelėje ir toliau lyderiauja premjerė Ingrida Šimonytė. Gruodį ją šiose pareigose matyti norėjo 16 procentų apklaustųjų, sausį – 14,8 procento.
Antroje lentelės pozicijoje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Gruodį jį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 8,9 procento respondentų, sausį – 8,1 procento.
Toliau – Seimo narys, „Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovas Remigijus Žemaitaitis. Gruodį jį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 4 procentai apklaustųjų, sausį – 5,4 procento.
Ketvirtoje vietoje – LSDP pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją premjerės kėdėje gruodį matyti norėjo 5,9 procento respondentų, sausį – 5,2 procento.
LVŽS atstovas Aurelijus Veryga lentelėje penktas. Gruodį jį Vyriausybės vadovo pozicijoje matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, sausį – 4,1 procento.
Šeštoje lentelės pozicijoje – TS-LKD atstovas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį gruodį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 1,5 procento respondentų, sausį šis rezultatas – 3,5 procento.
Toliau – Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gruodį ją, vadovaujančią Vyriausybei, matyti norėjo 3,4 procento apklaustųjų, sausį – 3,3 procento.
Aštuntoje pozicijoje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Gruodį jį premjero pozicijoje matyti norėjo 1,6 procento respondentų, sausį – 3 procentai.
Devintoje vietoje – LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Gruodį jį, einantį premjero pareigas, matyti norėjo 1,4 procento respondentų, sausį – 2,9 procento.
Lentelę užbaigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Gruodį jį premjero kėdėje matyti norėjo 4 procentai apklaustųjų, sausį – 2,2 procento.
Auga teigiamas Vyriausybės vertinimas
Apklausoje taip pat buvo prašoma įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą. Ministrų kabinetas buvo įvertintas geriau nei gruodį.
Štai gruodžio mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 29,9 procento, sausį šis rezultatas augo iki 33,3 procento.
Greičiau neigiamą ir neigiamą Vyriausybės įvertinimą pateikusių respondentų kiekis krito. Gruodį tokių buvo 62,8 procento, sausį – 58,5 procento.
Nežinančių gruodį buvo 7,3 procento, sausį – 8,2 procento.
Zokas: yra prielaidų konservatoriams kristi
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, jog apklausos vykdymo laikas sutapo su Generalinės prokuratūros paviešintu ikiteisminiu tyrimu dėl buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus, kuris įtariamas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.
„Realiai skandalas prasidėjo sausio 23 dieną. Išėjo per patį vidurį [apklausa – aut. p.], todėl labai sunku interpretuoti, kiek jis čia turėjo įtakos. Kad kažkiek turėjo, tai taip – pirmos dienos prasidėjo gana karštai. Bet iki tol buvo tylu. <…>. Reikia nepamiršti, kad artėja rinkimai. Ir to judesio prieš kiekvienus rinkimus būna daugiau, visada jo atsiranda, arba bandymų išjudinti viešąją erdvę būna. Natūralu, kad to judesio bus“, – reitingų pokyčius komentavo sociologas.
I. Zoko teigimu, kol kas sudėtinga pasakyti, kaip skandalas vystytis toliau ir kokią įtaką padarys reitingams.
„Kitas dalykas – reikia žiūrėti ir į tai, kad skandalas dar nenurimęs. Jis tik į kitą kampą yra nuėjęs. Pirmomis dienomis – tarsi apie pačią problemą, apie galimą nusikaltimą, o paskui nudreifavo į politinį lygmenį jau kituose vandenyse. Ten aiškinamasi jau ne apie pačią pedofiliją, bet kas kokią informaciją pasakė.
Dėl to galima sakyti, kad tas skandalas dinamiškas – pats savo turiniu keičiasi. Taigi sunku pasakyti, kokia įtaka [reitingams – aut. p.] bus. Galbūt po mėnesio labiau nusistovės ir matysime, kokią iš tikrųjų įtaką tai padarė, kiek jis dar čia rutuliosis, gal turėsime ir skandalo tęsinį, gali būti ir taip“, – kalbėjo jis.
I. Zokas Delfi sakė, kad galima daryti prielaidą, jog didžiausią minusą kitą mėnesį turėtų turėti Tėvynės sąjunga. Tačiau jis neturėtų būti didelis dėl ištikimų rinkėjų.
„Tai apie vertybes kalbanti partija, tai yra jų arkliukas – karo ir vertybių partija. Kai reikia gintis dėl to, ką pats labiausiai propaguoji, tai gali turėti įtakos.
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad jau tuoj vyks rinkimai, o konservatorių simpatikai – ištikimi. Tad labai ryškaus sumažėjimo nevertėtų tikėtis“, – tikino sociologas.
„Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas taip pat pabrėžė, jog LVŽS reitingas grįžo į įprastines normas.
Jastramskis: nematau perspektyvų, kad konservatoriai galėtų labai atsigauti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis tikino, kad nors vykdyta apklausa sutampa su skandalo dėl K. Bartoševičiaus pradžia, per anksti sakyti, jog tai ir atsispindi reitingų lentelėse.
Bet paskutinių savaičių įvykiai politinėje arenoje nesuteikia perspektyvų augti konservatorių reitingui.
„Rezervuotai žiūrėčiau į tai, kad jau yra skandalo poveikis, nes jis įvyko apklausos atlikimo viduryje. Jeigu, sakykime, tokie dalykai turi poveikį, tai truputį ilgiau reikia palaukti, kol bus galima pamatyti, ar jis yra. Juolab kad nukritimas neviršija paklaidos ribų [Tėvynės sąjungos reitingas sausį krito –2,1 procento – aut. p.].
Faktas tas, kad yra apsilyginę pirmų keturių partijų reitingai. Pirmas ketvertukas yra trys opozicinės partijos ir viena valdančioji konservatorių partija. Jie labai žemai kristi negali vien dėl to, kad yra realiai vienintelė partija iš didesniųjų, kuri turi stabilų rinkėjų elektoratą.
Bet matydamas politinę situaciją ir tai, kas vyko toliau, – bandymai Seime kurti komisiją, sutrikimą ir neturėjimą bendros strategijos, kaip reaguoti į tai, – nematau perspektyvų, kad jie galėtų labai atsigauti“, – teigė politologas M. Jastramskis.
Jis kalbėjo, jog ilgalaikės tendencijos rodo, kad valdančiosios daugumos pagrindinė partija reitinguose krenta, kyla opozicinės jėgos.
Politologas M. Jastramskis sutiko, jog LVŽS reitingas atsigauna.
„Dėl valstiečių – žiūriu į ilgesnę perspektyvą, ir tikrai yra atsigavęs jų reitingas. Po S. Skvernelio atsiskyrimo lyg ir buvo grėsmė, kad jie nukris žemyn. Manau, kad ir R. Karbauskio gana aktyvūs veiksmai, nuolatinis kalbėjimas apie kovą su liberalizmu daro pleištą nuo S. Skvernelio partijos. Tikriausiai atėjo suvokimas, kad reikia išsiskirti šioje opozicijos kebeknėje.
Opozicijos parlamente yra daug, ir galbūt tai jiems kažkiek padeda. Toks bandymas ribą brėžti – jog LVŽS yra kitokie nei S. Skvernelio demokratai“, – LVŽS reitingų augimą komentavo M. Jastramskis.
VU TSPMI docentas taip pat teigė, jog dabartiniai S. Skvernelio veiksmai jam ir jo vadovaujamos partijos reitingams yra naudingi.
„Kadangi jis yra buvęs policijos komisaras, jo teisininko kontekstas tikrai palankus šitoje visoje baisioje situacijoje iškilti į paviršių. Tai, ką jis daro šiuo metu, yra palanku išsilaikyti reitingų viršūnėse.
Net nenoriu pasakyti „viršūnėse“, nes partijos vos perlipa 10 procentų. Taigi mes apie viršūnes nekalbame, kalbame apie tuos, kurie vos iškiša galvą iš dugno“, – Delfi sakė politologas M. Jastramskis.
Kalpokas: konservatoriai darė viską, kad jiems būtų blogiau
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas svarstė, jog Tėvynės sąjungos reitingai ir toliau mažės.
„Kitą mėnesį, galima įtarti, su konservatoriais ta tendencija [mažėjimo – aut. p.] kažkiek tęsis. Šios apklausos metu konservatoriams dar buvo geri laikai, kai buvo įvairios einamosios problemos, o, žiūrint į ateitį, jei jau šiuo laikotarpiu buvo smukimas, tai ta ateitis nieko gero nežada.
Nuo tada, kai buvo atlikta ši apklausa, susidaro toks vaizdas, kad viską darė, jog jiems tik blogiau būtų. Matyčiau mažėjimo tendencijos išlaikymą“, – Delfi sakė politologas I. Kalpokas.
VDU politologas I. Kalpokas tikino, jog aiškių prielaidų, kad LVŽS reitingas augs, jis nemato.
„Kaip tik jie buvo tokie gana nykūs ir neįdomūs. Tai toks iš niekur įvykęs šuolis tikrai įdomus“, – sakė jis.
Politologas I. Kalpokas taip pat teigė, jog pokyčių kitą mėnesį tikrai bus.
„Tai labai stipriai yra S. Skvernelio valanda. Kadangi būtent Demokratų sąjungos ir valstiečių rinkėjai yra susisiekiantys indai, nenustebčiau, kad, žiūrint į artimiausius reitingus, šis LVŽS prieaugis atitektų S. Skvernelio partijai“, – sakė jis.
Politologas I. Kalpokas sakė matantis visas prielaidas, kad Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio reitingai galėtų mažėti.
„Tikrai ne labiausiai užtikrintas V. Čmilytės-Nielsen laikotarpis. Ir šios partijos rinkėjas yra vienas iš paslankesnių. Konservatoriai vis tiek gali kliautis savo kertiniais ištikimaisiais rinkėjais, o Liberalų sąjūdis ypač daug tokių neturi. <…>. Jų smuktelėjimą šioje situacijoje aš irgi prognozuočiau“, – pabrėžė jis.
Delfi pašnekovas I. Kalpokas tikino, jog kitoje apklausoje S. Skvernelio vertinimas premjerų lentelėje „garantuotai kils“.
Žemaitaičio reitingo pokyčiai
Komentuodamas Seimo nario R. Žemaitaičio reitingą, politologas M. Jastramskis teigė, jog jam koją kiša tai, kad visuomenėje politikas matomas kaip „vienas vilkas“.
„Aš spėčiau, kad žmonės gal nelabai tiksliai susieja, kurioje jis partijoje. Partijos pirmininkas yra Arūnas Paulauskas, ne R. Žemaitaitis. Sakyčiau, kad jam tai nėra palanku.
Bet jį galima pavadinti labai aršiu populistu. Lietuvos parlamente jis matomas, bet platesniame kontekste užnugaryje neturi stiprios partijos. Dėl to jis negali labai stipriai išaugti ir ministro pirmininko lentelėse“, – Delfi sakė VU TSPMI politologas M. Jastramskis.
VDU politologas I. Kalpokas taip pat sutiko, jog Seimo nario R. Žemaitaičio pozicija reitingų lentelėje „atrodo gana įdomiai“.
„Kas tikrai matyti – jis nuosekliai pastaruosius metus dirba tam, kad konsoliduotų kaip pagrindinės antisisteminės alternatyvos poziciją. Kai tradicinė opozicija nėra kuo nors ypatingai įdomi, o štai R. Žemaitaitis kultivuoja savo iššaukiančią poziciją. Šiaip politinės kultūros prasme nelabai malonią. Bet tai ir padeda jam išsiskirti iš to bendro valdantiesiems oponuojančio tono.
Jis toks nesušukuotas, truputį necenzūruotas. To poveikis mūsų politinei sistemai nebūtinai yra labai gerai, ypač politinei kultūrai. Bet jo asmeninio prekės ženklo kūrimo prasme labai gerai veikia“, – įžvalgomis dalijosi VDU politologas I. Kalpokas.
Dėl Vyriausybės vertinimo – paradoksali situacija
Naujausios apklausos duomenys rodo, kad nuo praėjusio mėnesio padaugėjo palankiai vertinančių Vyriausybės veiklą. Politologas M. Jastramskis teigė, jog tai dar vienas vertinimo bangavimas.
„Nesakyčiau, kad čia yra pagerėjimas. <…>. Kalbant apie ilgesnį vertinimą labai matyti, kad yra kardiograminio tipo judėjimas. Jau realiai paskutinius metus truputį pagerėja, truputį pablogėja. Nesiečiau to su kokiais nors Vyriausybės darbais ar skandalais.
Tai tokia natūrali riba, kuri vieną mėnesį gali pakilti, o kitą – nusileisti. Bet tas bangavimas visada išeina toks, kad maždaug trečdalis teigiamai vertina, kita dalis – neigiamai“, – tikino Delfi pašnekovas M. Jastramskis.
VDU politologas I. Kalpokas stebėjosi, jog, nepaisant neaugančių politinių partijų reitingų, Vyriausybės vertinimas gerėja.
„Čia yra tokia paradoksali situacija. Žiūrint į partijų reitingus, valdantiesiems tos tendencijos nemalonios. Bet žiūrint į Vyriausybės vertinimą, jis tikrai išaugęs.
Šiuo atveju aš manau, kad yra poliarizacijos sumažėjimas. Tai nėra tas tikrasis palankus Vyriausybės vertinimas. Bet tam tikrai daliai žmonių nebeatrodo, kad Vyriausybė dirba taip jau visiškai blogai. Tačiau tai nesitransformuoja į paramą valdančiosioms partijoms“, – Delfi sakė I. Kalpokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų sausio 18–27 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
