Ketvirtadienį Seime vykusios neeilinės parlamento sesijos metu, G. Landsbergis viešai pareiškė, kad galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui faktas yra ne kas kita, kaip pučiamas muilo burbulas, prie kurio stipriai prisideda opozicinės partijos lyderis S. Skvernelis.
„Pranoko patį Karbauskį, kuris buvo tik Kultūros komiteto pirmininkas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
Ekspremjeras tvirtina, kad priešingai, nei sako G. Landsbergis, tikrasis skandalo režisierius yra kažkas iš konservatorių lyderių gretų.
„Jeigu taip rimtai kalbant, tai matyt šitos istorijos režisierius yra kažkas tai iš konservatorių viršūnės – mes to nežinome, nes tai yra slepiama ir meluojama. Tai režisierius yra tas, kas pasikvietė į savo frakciją pedofilą, įtariamą keturių vaikų prievartavimu. Tai kaltinti ir ieškoti kaltų kitur, kada tu su savo kolegomis prisidirbai... Negana to, kad nuoširdžiai atsiprašytum, kaip jie bandė išspausti ašarą sausio 23 d., tai dabar matome šypsenas veiduose ir elgesį, ir melavimą, ir nenuoširdumą. Tai yra atskleistas tikras veidas šitos dramos“, – akcentavo opozicijos atstovas.
Visgi, pažymėjo politikas, išsiaiškinti tikruosius istorijos kaltininkus, yra būtina. Todėl S. Skvernelis mano, kad istorija nebus pamiršta.
„Režisieriai, kol kas, nežinome, kas yra. Bet nemanau, kad tai bus palikta, nes reikia sužinoti ir scenarijaus autorių – iš konservatorių, kas rašė šitą dramą, ir režisierių. Be abejo, reikalingas ir tas aktorius pagrindinis, kuris informaciją nutekino ir prisiėmė šventosios dvasios vaidmenį, kuri apreiškė Čilėje esantį asmenį ir jam perdavė žinią apie įtarimą dėl sunkių nusikaltimų“, – teatrinėmis metaforomis kalbėjo politikas.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Į VRK politikas kreipėsi būdamas komandiruotėje Čilėje, o savo sprendimą argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.
Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją.
