Kad ir kur vakaruose apsilankytų Ukrainos prezidentas, visur sutinkamas plojimais, apkabinimais ir pažadais būti iki pergalės. Jį Briuselyje ketvirtadienį sutiko išsirikiavę visų Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai.
„Visus ES lyderius uždega bendravimas su V. Zelenskiu“, – Briuselyje sakė G. Nausėda.
V. Zelenskis europarlamentarams akcentavo, kad Ukraina kaunasi už Europą.
„Jie, rusai, totaliu karu bando sunaikinti europiečių ir ukrainiečių gyvenimo būdą. Bet dėl ko? Kad sunaikintų europietišką būdą kaip tokį. Mes to neleisime už visas 27 ES šalis“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Ukrainos lūkestis – Briuselyje nebebūti kviestine viešnia ir šiemet pradėti derybas, o kitais metais – įstoti į ES.
„Derybos gali prasidėti dar šiais metais, tai yra realu. Dėl narystės kitais metais, na, žinote, sąlygos yra ekstraordinarinės, gal kartais imti tą algoritmą, pagal kurį stojo Lietuva ar kitos valstybės į ES nebūtų visiškai teisinga“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Baltijos šalys ir Lenkija siūlo įšaldytas Rusijos lėšas – apie 300 milijardų eurų panaudoti Ukrainos atstatymui.
Ketvirtadienį Europos vadovų tarybą (EVT) svarsto ir dešimtą sankcijų Rusijai paketą. Lietuva siūlo sankcijas likusiems Rusijos bankams, rusų branduolinės energetikos įmonei „Rosatom“, rusų deimantų pramonei.
„Mes matome, kad pasitaiko kartais kontroversijų ar diskusijų, koks yra mūsų sankcijų poveikis“, – komentavo G. Nausėda.
V. Zelenskiui kalbant su Europos lyderiais, į Belgiją nuo karo pabėgę ukrainiečiai skandavo „Ukraina yra Europa“. Ir primena, kad Rusija Ukrainą užpuolė dar 2014 metais.
„Mūsų žvalgybai pavyko perimti išsamų Rusijos planą kaip sugriauti politinę padėtį Moldovoje. Rusijos priemonių rinkinys yra nukreiptas ne tik prieš Ukrainą, Moldovą, Baltijos šalis, Lenkiją, bet ir kitas kaimynines valstybes.
Ypač tai matėme Balkanuose. Ir mano klausimas – ar visada turėsime laiko apsiginti“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nesutinka su kritika, kad Vokietija Ukrainai padeda per mažai ir per lėtai.
„Esame labai greiti, Vokietija, kaip ir anksčiau, labai prisideda prie greitos paramos užtikrinimo. Dabar dirbame, kad daugelis kitų imtųsi greitų praktinių veiksmų“, – sakė jis.
Svarstomas ir kartinis tribunolas Vladimiro Putino režimui. Yra trys variantai: steigti specialų tribunolą, pradėti bylą jau egzistuojančioje institucijoje, pavyzdžiui, Hagoje yra ir šalių, nepalaikančių idėjos teisti Kremlių dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.
Trečiadienį V. Zelenskis atskirai susitiko su trijų galingiausių žemyno šalių vadovais. Trečiadienį jis lankėsi Jungtinėje Karalystėje, ten susitiko su britų premjeru, spaudė rankų karaliui, po kalbos britų parlamentarams sulaukė vietinės spaudos pagyrų už subtilų humorą, kai dėkojo už naikintuvus, kurie oficialiai dar nėra pažadėti.
Po V. Zelenskio vizito britai žada būti lyderiais, suteikiant Ukrainai ilgo nuotolio raketų. Dabar ukrainiečių gaunamos HIMARS atakuoja už 100 kilometrų, britai svarsto duoti „Storm Shadow“, kurios skrenda 400 kilometrų.
Ukrainiečiai pasiektų objektus prie Rusijos sienų. Anot Kyjivo, tai yra būtina išeiti iš karo stagnacijos fazės.
Britų karinėje bazėje V. Zelenskis susitiko su Ukrainos kariais, kurie jau mokomi naudotis tankais „Challenger 2“.
Jungtinėje Karalystėje ukrainiečius rengia ir Lietuvos kariuomenės instruktoriai.
Iš Londone trečiadienį V. Zelenskis dar skrido į Paryžių, ten laukė ne tik Prancūzijos prezidentas, bet ir Vokietijos kancleris.
„Ukraina gali tikėtis, kad Prancūzija, jos Europos partneriai ir sąjungininkai laimės šį karą. Rusija negali ir neturi laimėti“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
V. Zelenskis pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija gali lemti karo eigą.
„Vokietija ir Prancūzija turi potencialo pakeisti situaciją“, – sakė V. Zelenskis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
