„Jeigu tai nebūtų rinkiminis laikotarpis, galėjome kalbėti apie atsakomybę jau dabar (...) Tai būtų logiška kelti tuos klausimus“, – ketvirtadienį Eltai duotame interviu sakė G. Landsbergis.
Pasak politiko, opozicija nepagrįstai pučia galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istoriją, todėl, leido suprasti ministras, prie politinės atsakomybės klausimo bus prieita po kovą prasidėsiančių savivaldos rinkimų.
„Kadangi aš traktuoju, kad situaciją, kuri yra dabar Seime, kad ją mėginta kurti ar mėginama kurti, gal dar bus mėginama kurti... Beveik neabejoju, kad po rinkimų bus kur kas mažiau entuziazmo kažkokius tokius dalykus daryti. Tad pagrindinis atsakomybės vertinimas ateis po rinkimų. Tada mes matysime kas, kaip ir kiek yra atsakingi už šią, mano vertinimu, grynai politinę situaciją“, – teigė konservatorių lyderis.
Ketvirtadienį Seimui susirinkus į neeilinę parlamento sesiją, opozicijai neužteko palaikymo sukurti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui buvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą.
Visgi, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikina, kad „istorija nėra baigta, taškai nėra padėti“. Pasak politiko, Seimui kovo mėnesį susirinkus į eilinę pavasario sesiją, parlamentarai vėl kels klausimus dėl K. Bartoševičiaus skandalo. Be to, akcentavo jis, neatmetama ir apkaltos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei konservatorių seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei galimybė.
Kelia klausimus dėl K. Bartoševičiaus skandalo aplinkybių
Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Į VRK politikas kreipėsi būdamas komandiruotėje Čilėje, o savo sprendimą argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.
Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją.
