Generalinės prokurorės N. Grunskienės atsakymai
1. Kada ikiteisminį tyrimą atliekanti policijos įstaiga ar šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą (toliau – GP) dėl buvusio Seimo nario, buvusio TS–LKD frakcijos Seime nario Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo?
„Visų pirma, noriu pasakyti, kad apie šį ikiteisminį tyrimą žinojau nuo pat pradžios, nes pareiškimu dėl ikteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi į mane. Detaliau eigos nepateiksiu, nes, kaip jau ne kartą akcentavau, vienas iš svarbiausių tikslų, jei ne pats svarbiausias, – apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius ir užtikrinti jų teisę į konfidencialumą.
Antra, kaip jums jau žinoma, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų lapkričio 15 dieną. Maždaug sausio mėnesio viduryje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis, organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras informavo mane apie tai, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą ir atlikus galimus procesinius veiksmus, yra gauti duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad būtina Seimo nariui įteikti pranešimą apie įtarimą ir apklausti jį įtariamuoju. Norint atlikti tokį procesinį veiksmą Seimo nario atžvilgiu, yra būtina gauti Seimo leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Su tokiu prašymu į Seimą sesijos metu kreipiasi generalinis prokuroras. Mano nurodymu, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta patikrinti aukštesniajam prokurorui, kuris patvirtino, kad atlikti būtini tyrimo veiksmai bei gauti rezultatai yra pakankamas pagrindas kreiptis į LR Seimą, prašant panaikinti Seimo nario teisinį imunitetą.
Taip pat, prieš susitikimą su Seimo pirmininke, su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinau asmeniškai. Įsitikinusi, kad šioje situacijoje kreipimasis į Seimą yra būtinas ir pagrįstas, suplanavau pokalbį su Seimo pirmininke ir susitikau su ja.
Po šio susitikimo, pirmadienį buvo parengtas raštas, prašant inicijuoti neeilinę Seimo sesiją, nurodant tokio prašymo pagrindimą – galimybę kreiptis į Seimą įprasta tvarka, teikiant prašymą Seimo nariams leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Raštas išsiųstas sausio 23 dieną, prieš 11 valandą“, – atsakė N. Grunskienė.
2. Kodėl Jūs, prieš kreipdamasi į Lietuvos Respublikos Seimą oficialiu raštu, susitikote su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte–Nielsen? Koks buvo tokio susitikimo tikslas, kodėl susitikimas
nebuvo įtrauktas į Jūsų darbotvarkę?
„Visų pirma noriu patikslinti, kad darbotvarkėje šis susitikimas buvo nurodytas, jis buvo nurodytas kaip darbinis. Kas atitiko ir jo tikslą, ir esmę.
Antra, remiantis galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatomis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreipimosi dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo nagrinėjimo Seime ir sprendimo priėmimo dėl to procedūra taikoma, vykstant Seimo sesijai.
Taigi, tarp sesijų kreiptis į Seimą įprasta tvarka negaliu. Įvertinusi, kad Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 dieną, ir tai yra per daug tolimas terminas, siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, buvo svarbu išsiaiškinti, ar nenumatoma neeilinė Seimo sesija, nes buvau girdėjusi tokius svarstymus.
Tuo atveju, jeigu neeilinės Seimo sesijos nebūtų, buvo suplanuota kreiptis į Seimą su prašymą ją inicijuoti tam, kad būtų galima pateikti prašymą dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo. Susitikimo su Seimo pirmininke datos ir laiko neaptarinėjau nei su ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiais tyrėjais, ar su prokuroru“, – sakė generalinė prokurorė.
3. Kas derino Jūsų susitikimą su Seimo Pirmininke V. Čmilyte–Nielsen, ar darėte tai pati, ar
prokuratūros tarnautojai? Kaip Seimo Pirmininkei buvo įvardintas Jūsų susitikimo š. m. sausio 20
d. tikslas?
„Šis susitikimas įvyko mano iniciatyva, dėl jo tariausi asmeniškai telefonu tą pačią dieną, šiek tiek po 10 valandos. Paskambinusi paklausiau, ar būtų galima trumpam susitikti, nes noriu aptarti vieną klausimą. Daugiau informacijos nepateikiau. Man buvo pasakyta, kad galime susitikti 11 valandą. Pasiūlytas laikas man tiko, tad netrukus ir nuvažiavau. Pats susitikimas taip pat buvo labai trumpas ž truko apie 5 minutes“, – paaiškino generalinė prokurorė.
4. Kokią informaciją pateikėte Seimo Pirmininkei š. m. sausio 20 d. susitikimo metu? Ar buvo
paminėtas konkretus Seimo narys, Seimo nario frakcija, partija, ar buvo paminėta, kad tai Seimo
valdančiosios koalicijos atstovas?
„Kaip jau minėjau ne kartą, ir buvau sakiusi, kalbėdamasi su Seimo pirmininke sausio 20 dieną, norėjau sužinoti, ar nėra ketinama sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Tokiu atveju, prasidėjus neeilinei Seimo sesijai, prokuratūra būtų teikusi įprastą prašymą Seimo nariams leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Seimo pirmininkei patvirtinus, kad neeilinė Seimo sesija tikrai nėra planuojama, informavau ją apie 2022 metų lapkričio 15 dieną pradėto ikiteisminio tyrimo faktą, nurodžiau, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, bei paaiškinau poreikį surengti neeilinę sesiją.
Nei Seimo nario pavardės, nei partijos, nei kiti, asmenį kažkaip identifikuojantys duomenys ar kiti ikiteisminio tyrimo duomenys pateikti nebuvo. Pabrėžiu, kad pateikiau tik bendrojo pobūdžio informaciją, kuri pagrindė prokuratūros poreikį kreiptis į Seimą dėl galimai nusikaltimo padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Seimo pirmininkė mane informavo, kad neeilinė sesija galima tik po vasario 1 dienos, kadangi ją inicijuoti ir organizuoti reikalingas tam tikras laikas.
Susitarėme, kad susiklosčius tokiais situacijai prokuratūra pirmadienį pateiks oficialų raštą dėl neeilinės sesijos poreikio tam, kad Seimo pirmininkė turėtų oficialų pagrindą atitinkamoms procedūroms pradėti. Pirmadienį tai ir buvo padaryta“, – sakė N. Grunskienė.
5. Kaip ir kada sužinojote, kad buvęs Seimo narys K. Bartoševičius š. m. sausio 20 d. vakare kreipėsi į VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo? Kokių veiksmų ėmėtės? Ar š. m. sausio 20 d., po K. Bartoševičiaus kreipimosi, kalbėjote apie tai su Seimo Pirmininke? Ar šį klausimą aptarėte kada nors kitu metu?
„Apie tai, kad Seimo narys K. Bartoševičius pateikė prašymą VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo, aš sužinojau pirmadienį iš Seimo pirmininkės skambučio maždaug 11:30, jai pasiteiravus, ar tai yra tas pats asmuo. Tik tada susipažinau su viešai tuo metu skelbta informacija apie Seimo nario apsisprendimą. Mano darbotvarkė yra įtempta, nuo ryto vyko suplanuoti vidiniai pasitarimai, todėl neturėjau jokios galimybės žinoti, kas yra skelbiama viešai internete“, – atsakė N. Grunskienė.
6. Kodėl š. m. sausio 23 d. kreipėtės į Seimo Pirmininkę oficialiu raštu du kartus? Kodėl ir kieno iniciatyva buvo nusiųstas antrasis raštas Seimo Pirmininkei?
„Kaip jau atsakinėjau viešai, iki pat sausio 23 dienos ryto, vadovaujantis nukentėjusių nepilnamečių ir ikiteisminio tyrimo interesais, buvo laikomasi konfidencialumo. Todėl pirmame pirmadienį išsiųstame rašte, kuriuo prašiau inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą – faktą, jo pradėjimo datą ir baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos buvo pradėtas šis tyrimas.
Jokie galimai nusikalstamas veikas padariusį Seimo narį identifikuojantys duomenys nebuvo pateikti.
Iš Seimo pirmininkės skambučio sužinojau, kad Seimo narys, dėl kurio buvo planuota kreiptis į Seimą kreipėsi į VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo, tapo akivaizdu, kad tokios informacijos pateikimas yra reikalingas Seimo pirmininkei, priimti sprendimus dėl neeilinės sesijos sušaukimo. Todėl buvo parengtas ir apie 12:30 val. išsiųstas patikslinimas, nurodant Seimo nario vardą ir pavardę“, – sakė generalinė prokurorė.
7. Ar apie GP ketinimus kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo buvo informuotas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinis komisaras, jo pavaduotojai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas arba pavaduotojai? Jei taip, kada tai buvo padaryta ir kokiu būdu?
„Aš asmeniškai apie ketinimą kreiptis į Seimą nei nurodytiems asmenims, nei institucijoms neteikiau jokios informacijos nei raštu, nei žodžiu. Norėčiau priminti, kad to ir neprivalėjau daryti, nes kreiptis į Seimą dėl galimai nusikalstimą padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo yra išimtinė generalinio prokuroro kompetencija“, – teigė generalinė prokurorė.
8. Ar apie ketinimo kreiptis į Seimo Pirmininkę aplinkybes žinojo ikiteisminį tyrimą atliekančios policijos įstaigos tyrėjai ir vadovai? Ar jiems buvo žinoma kada bus kreipiamasi į Seimo Pirmininkę?
„Galiu tik pakartoti tą patį – nurodytiems asmenims ir institucijoms neteikiau jokios informacijos. Ar jiems buvo tai žinoma – negaliu atsakyti“, – sakė ji.
9. Ar manote, kad informacija apie ketinimą kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl K. Bartoševičiaus
neliečiamybės panaikinimo po Jūsų susitikimo su Seimo Pirmininke buvo atskleista tretiesiems
asmenims?
„Negaliu komentuoti to, ko nežinau, o spėjimų ir hipotezių nevertinu“, – trumpai atsakė N. Grunskienė.
10. Ar ikiteisminiame tyrime priimtas sprendimas dėl būtinybės panaikinti buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę yra to ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenys? Jei taip, kodėl prokuratūra nepavedė atlikti aplinkybių patikrinimo dėl galimo informacijos nutekėjimo?
„Visų pirma, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad yra klausiama apie sprendimą, kurio neprireikė. Nes Seimo narys pats atsisakė Seimo nario mandato.
Kalbant bendrai apie procedūras, generalinio prokuroro prašymas Seimui, panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę yra viešas dokumentas. Kurį generalinis prokuroras pagarsina Seimo salėje posėdžio metu. Ir tai yra daroma suderinus su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru.
Trečia, tiek įstatymas, tiek teismų praktika aiškiai rodo, kad ne kiekvienas informacijos apie ikiteisminį tyrimą arba tam tikrų tokio tyrimo duomenų perdavimas, paviešinimas vertinamas kaip nusikalstama veika.
Ir ketvirta, kaip jau skelbėme, praėjusią savaitę prokuratūroje gautas opozicinės LSDP prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 247 straipsnį, kuris yra perduotas nagrinėti. Tad nuo konkrečios situacijos vertinimo dabar susilaikysiu. Bet galiu užtikrinti, kad visos šioje situacijoje aktualios aplinkybės bus teisiškai įvertintos, priimant atitinkamą procesinį sprendimą apie kurį bus pranešta viešai“, – sakė generalinė prokurorė.
11. Ar Jūsų nuomone Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 247 straipsnis (ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo) yra veikiantis ir galiojantis?
„Į šį klausimą mano atsakymas būtų toks, kad nematau pagrindo manyti kitaip“, – sakė generalinė prokurorė.
11. Ar Jūsų nuomone Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 247 straipsnis (ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo) yra veikiantis ir galiojantis?
„Į šį klausimą mano atsakymas būtų toks, kad nematau pagrindo manyti kitaip“, – sakė generalinė prokurorė.
12. Kodėl viešai teigiate, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo nėra
nusikalstama veika, jeigu nėra padaryta žala ikiteisminiam tyrimui? Kokia teisės norma
vadovavotės taip teigdama?
„Kaip jau minėjau, vadovaujuosi Baudžiamuoju Kodeksu ir susiformavusia teismų praktika. Visais atvejais svarbu įvertinti veikos pavojingumą“, – sakė ji.
13. Ar manote, kad ikiteisminio tyrimo duomenų be leidimo atskleidimas, kai paviešinami asmens duomenys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar Lietuvos Respublikos
kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos ir taikytos procesinės prievartos priemonės, nėra
nusikalstama veika?
„Manau, kad į šį klausimą jau atsakiau atsakydama į prieš tai buvusius klausimus. Dar kartą galiu priminti, kad turime susiformavusią teismų praktiką, kuri akcentuoja, jog ne kiekvienas informacijos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, atskleidimas vertinamas kaip nusikalstama veika ir sprendimą dėl to priima prokuroras“, – pridūrė N. Grunskienė.
Dar klausimų
Atsakius į Seimo narių raštu užduotus klausimus, parlamentarai klausimų pažėrė ir gyvai.
„Aš nurodžiau faktus, kada vyko susitikimas. Tai, kad ar sutapimas, ar ne sutapimas, kad Seimo narys atsisako būtent tą penktadienį, – čia mes turime įsivertinti kiekvienas.
Mano atsakymas buvo tik toks – aš išvadų nedarau, aš pateikiau faktus, kada vyko susitikimas, kokie faktai buvo pateikti, o visa kita yra kiekvieno mūsų įvertinimas“, – atsakydama į klausimą apie įvykių chronologijos įvertinimą akcentavo generalinė prokurorė.
Generalinė prokurorė teigė, jog nukentėję vaikai šiuo metu jaučiasi saugūs.
„Jeigu jie pasijaus nesaugūs, mes tą informaciją turėsime ir reaguosime“, – sakė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė patvirtino, jog sausio 20 dienos ryte ji dalyvavo Vyriausybėje vykusiame pasitarime. Ji teigė, jog apie neeilinės Seimo sesijos poreikį su premjere I. Šimonyte nekalbėjo.
„Kiekvieną penktadienį 9 valandą aš dalyvauju Vyriausybėje posėdyje. Tačiau nei tą dieną, nei kitomis dienomis asmeniškai su ministre pirmininke nesu bendravusi. Juo labiau, apie neeilines Seimo sesijas, ar kitokius reikalus nesu kalbėjusi.
Tai yra bendro pobūdžio pasitarimas, kur dalyvauju ne tik aš, bet ir kitų institucijų vadovai. Pasikartosiu, kad jokio pokalbio su ministre pirmininke nebuvo“, – teigė N. Grunskienė.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė dar pridūrė, jog minėtame susitikime Vyriausybėje kiekvieną penktadienį dalyvauja ir Seimo kolegos, dalyvauja ir nuotoliu.
„Jie žino apie ką yra kalbama. Daugelis kolegų dalyvauja ir jokios progos ten kažkokius asmeninius klausimus aptarinėti tiesiog nėra“, – sakė I. Šimonytė.
Valstietis Arvydas Nekrošius prašė N. Grunskienės patikslinti, ar ji, kalbėdama su Seimo pirmininke, nurodė frakciją, kuriai priklauso arba nepriklauso K. Bartoševičius.
„Nei vardas, nei pavardė, nei frakcija, nei partija – niekas – įvardinta nebuvo. Nepamenu ir tikrai neminėjau Liberalų frakcijos – to žodžio aš tikrai neminėjau ir jis nebuvo paminėtas. Ar Seimo pirmininkė pasakė taip, kaip buvo... Negaliu paskayti visko žodis žodin, aš įrašo neketinau daryti, bet aš manau, kad visos aplinkybės (kurias įvardijo Seimo pirmininkė – aut. p.) atitiko tai, ką aš šiandien nurodžiau“, – paaiškino generalinė prokurorė.
„Ponui Bartoševičiui nebuvo išsiųstas joks šaukimas, kol nebuvo išėję į viešumą (žinia) dėl susijos sušaukimo. Tai tokių duomenų, kad buvęs Seimo narys būtų turėjęs kokią nors informaciją ikiteisminio tyrimo metu, aš neturiu“, – taip pat sakė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė teigė mananti, kad tokie klausimai neturėtų būti sprendžiami telefonu, todėl ir nusprendė sausio 20 dieną susitikti su Seimo pirmininke.
Toliau ji kalbėjo, jog K. Bartoševičiaus pavardė nebuvo atskleista dėl konfidencialumo.
„Aš Seimo pirmininkei pasakiau, kad pavardės nenurodysiu, jos ir nenurodžiau. O Seimo nario pavardė pasirodė tik pirmadienį, kai jis atsisakė Seimo nario mandato. Iki to laiko aš tikrai nežinojau, kad ponas Bartoševičius žinojo apie tai, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Jokio prašymo iš nieko niekada nesu gavusi – palaukti, nesakyti, ar kitokiu būdu nuslėpti šią informaciją“, – kalbėjo generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Generalinės prokurorės parlamentaras Kęstutis Mažeika prašė patikslinimo.
„Jūs sakėte, kad minėjote Liberalų frakcijos pavadinimo, bet ar pati Seimo pirmininkė neklausė, nedavė suprasti klausime, ar tai jos partijos, ar frakcijos kolega. Atsakykite taip arba ne“, – klausė jis.
N. Grunskienė atsakė trumpai: „ne“.
Seimo nariams priminė nekaltumo prezumpciją
Parlamentarui Valdemarui Valkiūnui svarstant, kiek dešimčių nukentėjusiųjų galėjo būti dar, N. Grunskienė akcentavo nekaltumo prezumpciją.
„Aš norėčiau priminti, kad galioja nekaltumo prezumpcija. Teigti, kad jis galėjo 54 ar kiek ten jūs paminėjote, aš manau, kad būtų per drąsu. Jis yra šiuo metu įtariamasis ir kai teismas pasakys, kad jis yra kaltas, tada mes galėsime kalbėti. Nekaltumo prezumpcija galioja, asmuo dar nėra nuteistas. Mes tirsime viską, kas įmanoma“, – pabrėžė generalinė prokurorė.
Priminė klausimo jautrumą
Seimo narė R. Tamašunienė klausė generalinės prokurorės, kaip ši vertina iniciatyvą organizuoti laikinąją tyrimo komisiją ir apskritai visą situaciją.
„Ar iš prokuratūros išvis šio skandalo šviesoje bus imamasi kažkokių veiksmų? Ar jūs tiesiog lauksite, kol mes čia, Seime, priimsime teisės aktus papildomus ir tokiu būdu bandysime kažką spręsti?“, – klausė parlamentarė.
N. Grunskienė patikino, kad prokuratūra dirba savo darbą ir padarys viską, kas yra būtina.
„Nepamirškime, kad šiandien kalbame apie vaikus – nepilnamečius, mažamečius, kurie yra nukentėję. Aš manau, kad gal ir vaikai, gal ir tėvai stebi. Kaip mes atrodome jų akyse? Manau, kad tikrai nelabai gražiai. Antras dalykas – apie kokias indikacijas kalba, aš tikrai nieko negaliu pasakyti. Kaip minėjau, prokuratūra gavo pareiškimą, jis yra nagrinėjamas, bus sprendimas priimtas įstatymų nustatyta tvarka ir mes viešai apie jį informuosime“, – patikino generalinė prokurorė.
