Šalių vadovai laiške pabrėžia Rusijos atsakomybę už karo žiaurumus ir sunkius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, taip pat būtinybę atlyginti žalą, kurią Ukrainoje padarė neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos karinė agresija, detalizuojamas kreipimasis.
„ES ir Ukrainos viršūnių susitikime įsipareigojome Ukrainai, kad ES paspartins savo darbą siekdama panaudoti Rusijos viešąjį ir privatųjį įšaldytą turtą Ukrainai atstatyti pagal ES ir tarptautinę teisę. Tam, kad tesėtume pažadą Ukrainai, turime ne tik pakartoti savo įsipareigojimą, bet ir paspartinti darbą Taryboje jau dabar“, – rašoma laiške.
Žinomais duomenimis, iki šiol valstybės narės įšaldė per 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervų. Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovai laiške pažymi, jog visas turtas turėtų būti naudojamas pagalbai nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams, jų šaliai atstatyti.
Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos šalių vadovai laiške akcentuoja, jog ES turėtų būti lyderė skatinant pasaulines pastangas sukurti tarptautinį kompensavimo mechanizmą Ukrainai ir jos atkūrimui, ir kreipiasi į pirmininkaujančią Švediją paspartinti darbą šiuo klausimu ES Taryboje, skelbiama prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
„Įšaldytas turtas turi būti panaudotas Ukrainai atstatyti kuo greičiau, negalime laukti, kol baigsis karas ir bus pasirašyta taikos sutartis“, – laiške rašo Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos valstybių vadovai.
