Vilniaus miesto savivaldybės rugsėjo 1 dienos duomenimis, savivaldybės pavaldume yra 125 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lanko daugiau kaip 22 tūkst. vaikų, ir 110 privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lanko daugiau kaip 5,8 tūkst. vaikų.
Sostinės darželiuose visiems vaikams vietų užtenka, Delfi tikino savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Grubinskas: ne visiems tėvams tinka darželio vieta
Rugsėjo duomenimis, pasak jo, Vilniaus savivaldybės darželiuose buvo 634 laisvos vietos.
„Tačiau ne visiems tėvams tinka darželio, kuriame vietą gavo vaikas, vieta. Visgi apie 80 proc. ikimokyklinio ugdymo vaikų 2022 metais į darželius pateko pirmuoju tėvų prioritetu, – komentavo atstovas. – Likusių vaikų tėvai savarankiškai renkasi ką daryti: vesti vaiką į žemesniu prioritetu pasirinktą darželį, kuriame yra vietų, ar vesti vaiką į privatų darželį.“
Tėvai, kurie savo vaikus veda į privačius darželius, už kiekvieną jų gali gauti 100 eurų kompensaciją
„Tokios kompensacijos šiais mokslo metais mokamos už maždaug 6,5 tūkst. vaikų“, – pažymėjo G. Grubinskas.
Jis teigė, kad savivaldybė reaguoja į augantį miesto gyventojų skaičių ir siekia užtikrinti pakankamai vietų arčiau namų esančiuose darželiuose, taigi, plečia jau esamus darželius ir stato naujus.
Iki 2027 metų, pasak atstovo, sostinėje planuojama suprojektuoti ir pastatyti 7 naujus darželius.
Ar planai gali pasikeisti priklausomai nuo to, kas taps Vilniaus meru ir kas bus valdančiojoje daugumoje taryboje?
G. Grubinskas tokios galimybės neatmetė: „Žinoma, rinkimai ir po jų susidarysianti valdančioji dauguma gali turėti įtakos planams plėsti esamus darželius ir statyti naujus. Darželių poreikis ir jų statybos galimybės yra vertinamos nuolat, atsižvelgiant į tai, jog Vilniuje gyventojų skaičius auga.“
Delfi kreipėsi į keletą kandidatų į Vilniaus merus, kad jie pristatytų savo viziją dėl darželių ir dėl priėmimo į juos tvarkos.
Dauguma kandidatų į merus kalbėjo apie naujų darželių poreikį, tačiau nuomonės apie priėmimo tvarkos tinkamumą išsiskyrė.
Raskevičius: tikslas – didinti kompensaciją
Laisvės partijos pretendentas Tomas Vytautas Raskevičius teigė sieksiantis, kad kompensacija tėvams, vedantiems savo vaikus į privačius darželius, augtų, ir kad ilgainiui taptų lygi sumai, kuri skiriama vaiko išlaikymui biudžetiniame darželyje.
„Pagrindinė problema, man atrodo, – ne fizinis vietų trūkumas, o darželių, kurie būtų arčiausiai namų arba patogiausi tėvams, trūkumas.
Kai 2015 metais Vilniuje trūko daugiau negu 2 tūkst. vietų darželiuose, problema spręsta dviem būdais: 100 eurų kompensacija privatiems darželiams ir per skaidrią registracijos sistemą, kad tėvai registruojasi pagal prioritetus, pagal gyvenimą vietą, ir tada [vietą darželyje gauna] ne tas, kas pirmas prisiregistravo, bet skaidraus skirstymo būdu.
Kai nuo 2015 metų buvo įvesta 100 eurų kompensacija, ji nė karto nebuvo didinta. Nuo kovo 1 dienos savivaldybė [kompensaciją] padidino iki 120 eurų, bet yra įdomi aplinkybė: Vilniaus miestui išlaikyti vieną vaiką biudžetiniame darželyje per mėnesį kainuoja 235 eurus <...>.
Man atrodo, kad yra visiškai nesvarbu, kokį darželį – valstybinį ar privatų – lanko vaikas, valstybė jam padėti turi lygiai tokia pačia suma. Tai mano tikslas – didinti kompensaciją privačius darželius lankantiems vaikams, ilgojoje perspektyvoje suvienodinti ją su valstybine darželio kaina ir tokiu būdu skatinti tos paslaugos prieinamumą. Nes privačiuose darželiuose, visų pirma, yra mažesnės grupės ir, visų antra, privatūs darželiai turi galimybę steigtis arčiau gyvenamosios vietos tėvams“, – komentavo politikas.
Vilniuje, pasak jo, turi atsirasti penki nauji darželiai.
„Kalbant apie tuos rajonus, ar tai būtų Perkūnkiemis, ar Balsiai, kur apskritai tokios infrastruktūros nėra, miestas turi suteikti paskatą“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Kačinskaitė-Urbonienė: tinklą būtina plėsti
Apie tai, kad tam tikruose sostinės rajonuose reikėtų pastatyti naujų darželių, kalbėjo ir „darbiečių“ kandidatė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Per kadenciją, pasak jos, galėtų būti pastatyti septyni darželiai.
Priėmimo į darželius tvarka, kandidatės vertinimu, yra visai nebloga.
„Su sistema viskas yra neblogai. Ji tikrai yra išskaidrinta, pagal gyvenamą vietą registruoti žmonės gali pretenduoti į laisvas vietas. Man atrodo, kad su tuo viskas gerai. Blogai yra su kiekiu tų darželių, kur jų labiausiai trūksta.
Nors puslapyje galima matyti, kad tarsi laisvų vietų darželiuose kaip ir yra, tačiau panagrinėję pamatytume, kad darželiai kažkur nutolę nuo intensyviausiai apgyvendintų rajonų, arba [siūlomos] galimybės mokytis rusų ar lenkų kalbomis ir šiose grupėse laisvų vietų yra, ir tai neužtikrina vilniečių ir jų vaikų poreikių.
Mes manome, kad darželių tinklą būtina plėsti ten, kur labiausiai reikia, arčiausiai vilniečių namų. Tą numato ir mūsų strateginiai dokumentai, todėl Pašilaičiuose, Pilaitėje, Perkūnkiemyje, Balsiuose, Šnipiškėse, Jeruzalėje ir Senamiestyje papildomi darželiai jau yra suplanuoti ir jie turi atsirasti per artimiausius ketverius metus“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Budbergytė: darželiams galima nuomoti patalpas
Socialdemokratų pretendentės Rasos Budbergytės nuomone, Vilniuje reikėtų statyti ne tik naujus darželius, bet ir nuomoti jiems patalpas. Taip esą gal net pavyktų sutaupyti.
„Yra [darželiuose] vietų trūkumas, kad būtų prie namų, kad vežti [vaikų] nereikėtų per visą miestą <...>. Aš manau, yra dar labai daug vietų, kur savivaldybė gali ne tik pastatyti, bet ir išnuomoti. Aš įsivaizduoju, kad darželis – nebūtinai naujai pastatytas darželis. Yra visa sistema, savivaldybė gali nuomoti patalpas ir įsteigti ten darželį. Tai yra pigiau negu, kad – kas mus įprasta – viską įsigyti nuosavybės teise.
Naujai pastatytuose dideliuose rajonuose, sodų bendrijose taip pat reikia darželių, kad žmonėms, gyvenantiems ar Tarandėje, ar Salininkuose, nereikėtų vežti savo mažo vaiko į kitą miesto galą, kad galėtų [darželį] pasiekti pėsčiomis arba viešuoju transportu“, – dėstė R. Budbergytė.
Ji teigė, kad nėra nusimačiusi konkretaus naujų darželių skaičiaus ar jiems išnuomotų patalpų:
„Neturiu, kodėl turėčiau būti nusimačiusi konkretų skaičių. Nesiruošiu būti vicemerė, kuri bus atsakinga už darželius. Aš ruošiuosi būti mere.“
R. Budbergytės įsitikinimu, taip pat reikėtų tobulinti vaikų priėmimo į darželius sistemą:
„Dabartinė tvarka nėra gera, ten yra labai daug trūkumų pradedant visokiais registravimais, kai tėvai prisiregistruoja dirbdami užsienio valstybėse, tame pačiame Bali, ir kai laiko rezervuotą vietą vaikui nevesdami jo į darželį <...>. Tvarka tobulintina, faktas yra aiškus.“
Majauskas: reikia pritaikyti darželius vaikams nuo pusantrų metų
Esamą priėmimo į darželius tvarką sukritikavo ir savarankiškai rinkimuose dalyvaujantis Mykolas Majauskas. Jo nuomone, tvarką reikia keisti taip, kad vaikai į darželius patektų ankstesniame amžiuje.
„Siūlau koreguoti priėmimo tvarką taip, jog būtų sudaryta galimybė ir atitinkamai būtų pritaikytos vietos leisti vaikus į lopšelį darželį nuo pusantrų metų.
Šiuo metu yra problema, kai dalis vaikų gimusių metų pradžioje negali laiku gauti vietos darželyje ir tėvai yra priversti laukti iki kol vaikams sueina 2 metai ir 7 mėnesiai. Tai kuria papildomus rūpesčius ir trukdo tėvams sugrįžti į darbo rinką“, – Delfi komentavo politikas.
Jo įsitikinimu, sostinėje taip pat reikia statyti naujų darželių.
„Augantis miestas privalo numatyti papildomas investicijas naujų darželių statybai ir įrengimui gausiai apgyvendintuose mikrorajonuose“, – teigė M. Majauskas.
Savickas: tėvai patys galėtų teikti vaikų priežiūros paslaugas
Su tuo sutiko ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas rinkimuose Lukas Savickas. Naujų valstybinių darželių, jo įsitikinimu, reikia sostinės augančiuose rajonuose ir ten, kur jų stinga.
„Pagrindinė problema – nepakankama infrastruktūra, nes kai kuriuose rajonuose tiesiog per mažai darželių, o augančiuose rajonuose jie ir toliau nėra steigiami atsižvelgiant į būsimą poreikį.
100 eurų kompensacija, turėjusi tapti laikina sprendimo priemone, tapo viena iš priežasčių, stabdančių miesto darželių plėtrą. Šiuo metu kompensacijoms lankantiems privačius darželius jau panaudota daugiau kaip 56 mln. eurų savivaldybės lėšų. O kompensacijos dydis 100 eurų, pradžioje iš tiesų buvęs reikšminga finansine parama sostinės darželiuose vietos negaunančių mažųjų vilniečių tėvams, kasmet infliacijos ir augančių kainų kontekste vis labiau menksta. Todėl turime ištrūkti iš šio „užburto rato“ tikslingai steigdami naujus valstybinius darželius ten, kur šiuo metu jų poreikis nepatenkinamas ir augančiuose miesto rajonuose.
Tai pagaliau išlaisvintų Vilniaus tėvelius ir realiai leistų privatų darželį rinktis pagal savo galimybes bei norus, o ne neturint kito pasirinkimo.
Tik sutvarkydami ikimokyklinio ugdymo tinklo infrastruktūrą, palengvinsime Vilniuje gyvenančių jaunų šeimų gyvenimą“, – Delfi komentavo L. Savickas.
Jo matymu, priėmimo į darželius sistemą būtina tvarkyti taip, kad ji nestrigtų:
„Dėl pačios tvarkos, sistema sukurta, bet akivaizdu, kad ji stringa, kartais dėl technologinių problemų, kartais dėl žmogiškųjų resursų. Tai rodo, kad stringame su inovacijomis, pati sistema apkrauta, todėl ieškosime sprendimų, kurie supaprastintų dokumentų pateikimą.“
„Taip pat siūlysiu išbandyti ir kitose šalyse naudojamas socialines inovacijas, pavyzdžiui, „Cokido“, tai sprendimas tėvams, ieškantiems įperkamos vaikų priežiūros.
„Cokido“ suartina tėvus naudojantis labai prieinama programėle, leidžiančia tėvams patiems teikti 3–12 metų vaikams priežiūros paslaugas. Tai ir suartina bendruomenę, ir įtraukia visus tėvus į vaikų priežiūrą, kai jie gali prie to prisidėti“, – pridūrė politikas.
Radvilė: kiti bandys „lopyti“ miestą
Esamą priėmimo į Vilniaus darželius tvarką sukritikavo Liberalų sąjūdžio kandidatė merų rinkimuose Eglė Radvilė. Ji leido suprasti, kad sieks pokyčių, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos deklaravimu.
„Jei žiūrėtume į skaičius, pamatytume, kad 2022 metais Vilniuje, pirmo priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas metu, 74,62 proc. vaikų pateko į darželius pirmu prioriteto pasirinkimu. Po antrojo priėmimo etapo apie 3 tūkst. vaikų liko laukti eilėje, tačiau net 1 335 vietų darželiuose liko laisvų.
Tendencija, jog pagal pirmą prioritetą patenka 74,62 proc. vaikų, yra gera. Visgi, Vilniuje turime daugiau nei 25 proc. vaikų, kurie nepateko ten, kur tėvai tikėjosi, bei 3 tūkst. vaikų, kurių tėvai pasirinko likti laukti eilėje. Klausimas – kodėl?
Sieju tai su dabartinės deklaravimo sistemos ydomis. Visi žinome, kad „gebėjimas susiorganizuoti“ deklaruojamą vietą padidina galimybes patekti į pirmąjį pasirinkimą. Tai kuria tiek nesąžiningą konkurenciją, tiek didina nepasitikėjimą pačia sistema“, – komentare Delfi dėstė E. Radvilė.
Apie norą statyti Vilniuje naujų darželių ji atsiliepė skeptiškai. Tiesa, kandidatė pripažino, kad „ugdymui skirtos infrastruktūros poreikis mieste nemažės“.
„Girdžiu įvairių pasiūlymų, kad reikia statyti naujus darželius. Manau, kad toks sprendimas būtų eilinis bandymas „lopyti“ miestą.
Tai, kad šiuo metu rajone X yra didelė koncentracija jaunų šeimų ir jų poreikio negeba patenkinti gretimais įsikūrusios ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigos, nereiškia, kad po 5–7 metų, kai vaikai bus mokyklinio amžiaus, tame rajone darželių vis dar reikės. O jei dar įvertinus, kiek laiko užtrunka suorganizuoti projektą bei įgyvendinti statybas, – per šį laiką ir vaikai rajone X spės užaugti, o pastatą turėsime dar ne vieną dešimtmetį.
Kita vertus, Vilnius auga ir neketina sustoti, tad ugdymui skirtos infrastruktūros poreikis mieste nemažės.
Turime būti protingi – pajungti aukščiausias kompetencijas ir planuojant miestą pagaliau pradėti remtis duomenimis, kurių Vilniuje tikrai nestinga. Turime užtikrinti, kad viešoji infrastruktūra, konkrečiai – ugdymui skirtos patalpos, būtų adaptyvios ir mes galėtume jas greitai pritaikyti aktualiam naudojimui.
Pagal gimstamumą, vaikų amžių ir kasmet gaunamus prašymus galime daryti gana tikslias prognozes ir numatyti: rajone X po metų reikia papildomo darželio ar pradinių klasių?“ – dėstė E. Radvilė.
Vystant darželių paslaugas Vilniuje, pasak jos, svarbu, kad tai būtų daroma bendradarbiaujant su verslu, kad būtų keliamos pedagogų kompetencijos, darbo užmokestis.
„Siūlau nepamiršti Vilniaus potencialo didinti verslo įtraukimą sprendžiant miestui aktualias problemas.
Savivaldybė bendradarbiaudama su verslu kartu gali rasti galimybių problemas paversti sprendimais. Pavyzdžiui, kaip sukurti lokalius, mažesnės apimties darželius ar dalyvauti įvairaus formato PPP (public-private-partnership) projektuose.
Neretai verslas gali suteikti paslaugą už tą pačią kainą kaip valstybė, o kartais – net ir pigiau.
Svarbiausia, vieną ar kitą ugdymo įstaigą tėvai renkasi dėl auklėtojų kompetencijų, organizacinio organizuotumo bei teigiamų rekomendacijų. Tad turime investuoti į kokybės didinimą, pedagogų kompetencijų kėlimą bei užtikrinti jiems konkurencingą atlygį už darbą. Tik gerindami kokybę visuose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir užtikrinę jų vienodumą, galėsime išvengti tokių atveju, kai konkrečios ugdymo įstaigos tėvų yra vengiamos“, – tikino E. Radvilė.
Apibendrindama ji pabrėžė, kad „dabartinės „varžybų“ sistemos ydas“ galima išspręsti tik kompleksiškais ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotais sprendimais.
Zuokas: reikia naujų tipinių darželių
Už tai, kad Vilniuje būtų statoma naujų darželių, pasisakė Delfi kalbinamas partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas rinkimuose Artūras Zuokas.
Naujų darželių, pasak jo, reikia tokiuose rajonuose kaip Pilaitė, Perkūnkiemis, Balsiai.
„Tikslas – didinti vietų skaičių tiek statant savivaldybės darželius, tiek skatinant privačių darželių arba vaikų dienos centrų atsiradimą, kad vietų deficitas Vilniuje nebeegzistuotų, tėvams būtų galimybė pasirinkti [vesti vaiką ten], kur jie nori arčiausiai“, – kalbėjo A. Zuokas.
Sostinėje, jo matymu, galėtų būti statomi kokybiški ir šiuolaikiški, bet konkurso būdu suprojektuoti tipiniai darželiai, kurie vėliau būtų multiplikuojami.
„Tada statyba pinga, tada paprasčiausiai administruoti tokius darželius ir ženkliai susitaupo visas laikas“, – kodėl to reikia, aiškino A. Zuokas.
Darželius, anot jo, taip pat būdų galima statyti bendradarbiaujant su verslu.
„Nuo kitų metų Vilniaus miestui – ne tik Vilniaus, bet savivaldai – atitenka galimybė administruoti valstybinę žemę – savivaldybė pagaliau turės galimybę žemę, kuri yra valstybės, valdyti patikėjimo teise arba nuomotis. Savivaldybei atsiranda galimybė turėti privačios ir viešos partnerystės projektus, kada savivaldybė suteikia žemę ir išlaiko ją savo nuosavybėje, tačiau konkurso būdu pastato privačiomis lėšomis darželį ir dalyvauja jo kainodaros formavime.
Tokie darželiai būtų tarpinis vidurys tarp privačių darželių kainodaros ir savivaldybės kainodaros“, – pasakojo A. Zuokas.
Savivaldybės iniciatyva skirti tėvams, kurie veda savo vaikus į privačius darželius, kompensacijas, jo vertinimu, pasiteisino.
Bet, pasak kandidato, priėmimo tvarką į darželius vis tiek reikia koreguoti, o jei tiksliau – trumpinti laiką, per kurį tėvai turėtų priregistruoti savo vaiką į darželį.
„Manome, kad tą laiką tikrai galėtume trumpinti bent iki metų arba ieškoti pažangesnės tvarkos“, – svarstė pretendentas rinkimuose.
Benkunskas: pertvarkyti priėmimo sistemos iš esmės nereikia
Konservatorių kandidatas rinkimuose Valdas Benkunskas tikino, kad iš esmės pertvarkyti priėmimo tvarkos į darželius nesiruošia. Jis pažadėjo išlaikyti principą, kai vaikai į darželius prioriteto tvarka priimami pagal registruotą gyvenamąją vietą.
„Tvarka yra priimta 2015 metais, dar man kuruojant – pirmas darbas tapus vicemeru. Sistema buvo skaitmenizuota ir panaikino tas gyvąsias loterijas savivaldybės pirmajame aukšte. Tai iš esmės ji kiekvienais metais yra atnaujinama, kažkas patobulinama, bet principas ir prioritetų nustatymas yra likęs nuo tų metų. Didelių revoliucinių pokyčių [poreikio] aš čia nematyčiau, bet, kai mes turime tam tikrose vietose vietų trūkumą, jokia tvarka nepadės, nes vis tiek liks tėvų, gyventojų, kurie nepapuls savo gyvenamojoje teritorijoje į darželius.
Mažesnių patobulinamų toje sistemoje tikrai galima daryti: prisotinsime vietų skaičių, galbūt galėsime atsisakyti tokių kriterijų kaip gyvenamosios vietos išlaikymas ar brolio ir sesers lankymas konkrečioje įstaigoje“, – vardijo politikas.
V. Benkunskas žadėjo, kad siektų sostinėje sukurti 1 tūkst. naujų vietų darželiuose.
„Yra reikalinga tolesnė plėtra. Padėtis pagerėjusi <...>, bet yra tam tikros zonos, kur darželių badas yra labai didelis – Pašilaičiai, Pilaitė, tos pačios labiausiai išsiplėtusios gyvenamos teritorijos paskutiniu metu. 1 tūkst. naujų vietų darželiuose lietuvių ugdomąja kalba yra reikalinga“, – sakė jis.
Taip pat, pasak pretendento rinkimuose, reikia skirti dėmesio kokybiškam darželinukų ugdymui.
„Yra labai svarbu žiūrėti ir į turinį, kas vyksta mūsų darželiuose. Čia yra darbas su personalu siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių, įtraukti papildomus darbuotojus, auklyčių padėjėjus ir panašiai“, – pažymėjo V. Benkunskas.
Anksčiau Delfi aprašė keturių kandidatų į sostinės merus vizijas dėl transporto. Su jomis galite susipažinti čia.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Lietuvoje vyks kovo 5-ąją.
