Šiuo metu akcinių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovai pareigas gali eiti 10 metų, tai yra ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės. Praėjusių metų spalį Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos registravo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti šių ribojimų.
Pataisas inicijavo Seimo konservatorius Antanas Čepononis, taip pat pasirašė ir kiti konservatorių frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Juozas Baublys, Seimo „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Seime pataisos jau praėjo pateikimo stadiją, o kaip dėl jų balsavo kiekvienas parlamentaras, galite patikrinti čia.
Išvadą, kurią parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, dėl siūlymo anksčiau šį mėnesį patvirtino ministrų kabinetas. Joje iš esmės pritariama iniciatyvai atsisakyti apribojimų vadovams, teigiama, kad tai atliepia Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendaciją dėl vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo atsisakymo.
Išvada Vyriausybėje patvirtinta nepaisant to, kad kai kurie ministrai anksčiau pasisakė už kadencijas ir ribojimus, kai kurie jų šios pozicijos laikosi ir šiandien.
Riboti akcinių bendrovių, kurios daugiau kaip pusė akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, taip pat valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų kadencijų trukmę bei skaičių dar 2017 metais pasiūlė Dalios Grybauskaitės vadovaujama prezidentūra.
Keturi ministrai 2017 metais ribojimus palaikė
Seime pataisos buvo priimtos. Per priėmimą už pataisas dėl kadencijų valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovams balsavo dabartiniai ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, energetikos ministras Dainius Kreivys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pataisas dėl kadencijų akcinių bendrovių vadovams palaikė A. Anušauskas ir M. Navickienė, o A. Armonaitė ir D. Kreivys balsavime nedalyvavo.
Politikai ne tik balsavo, bet Seimo posėdžių metu palankiai atsiliepė apie iniciatyvas.
„Pirmiausia turiu pasakyti taip: tai nėra vaistas nuo visų ligų, tačiau tai yra svarbi profilaktinė priemonė. Kalbame apie akcines bendroves, kur valstybė turi daugiau kaip 50 proc. Jeigu kas nors pasakys, kad šiame sektoriuje, kurį valdo valstybė, nėra problemų, tada, be abejonės, toks įstatymo projektas ir negimtų. Bet kadangi problemų iš tikrųjų yra ir mes ieškome būdų jas spręsti, todėl aš manyčiau, kad toks įstatymo projektas yra laiku, yra reikalingas <...>. Aš manau, kad šiuo atveju, priimdami tokį įstatymą, tikrai nesumažinsime to skaidrumo, o kaip tik į padidinsime“, – apie siūlymą įvesti darbo limitą akcinių bendrovių vadovams kalbėjo A. Anušauskas.
„Jeigu žvilgtelsime, kiek įstatymas leidžia vadovui dirbti vienoje darbo vietoje su visais pratęsimais, pamatytume 15 metų. Jeigu žvilgtelsime į verslo praktiką, geras vadovas, yra laikoma, dirba maždaug iki ketverių metų. Po ketverių metų žmogus išsisemia ir fiziškai, ir idėjiškai, jam reikia atsinaujinti ir keisti darbo vietą.
Aš manau, kad tikrai šitas įstatymas netgi duoda keturis kartus daugiau, negu yra bendra verslo praktika. Taigi, tikrai balsuokime „už“ ir bus gerai“, – ragino D. Kreivys kalbėdamas apie siūlymą dėl savivaldybių ir valstybės įmonių vadovų kadencijų.
„Pirmiausia noriu pasveikinti su tokia iniciatyva, nes viešojo sektoriaus skaidrinimas yra tikrai sveikintinas, ir labai dažnai matome, kad tiek valstybės valdomų įmonių, tiek savivaldybių įmonių vadovai jaučiasi kaip savo UAB'uose.
Reikia pabrėžti, kad privačiame sektoriuje vadovas galvoja apie savo įmonės efektyvumą ir tikrai nešvaisto lėšų neefektyviems dalykams“, – per pataisų pateikimą kalbėjo A. Bilotaitė.
Armonaitė: matau prasmę kadencijas palikti
Nepaisant to, jog A. Armonaitės vadovaujama ministerija pateikė teigiamą išvadą siūlymui neberiboti bendrovių vadovų kadencijų, pati politikė teigė, jog tam nepritaria.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau dvejus metus, kiek vadovauju, neteikė ir neplanuoja teikti kadencijų naikinimo įstatymo projekto nepaisant to, kad mums Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nuolat tai rekomenduoja, ir ta rekomendacija yra vienintelė, kurios Lietuva yra neįgyvendinusi.
Priešingai: Laisvės partija, pavyzdžiui, Seime pateikė ir jos iniciatyva buvo priimti pasiūlymai įvesti kadencijas sveikatos įstaigų vadovams. Tokia ir mano asmeninė pozicija, ir mūsų komandos pozicija“, – Delfi komentavo Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad Seimo salėje balsuojant dėl kadencijų naikinimo, ji susilaikys arba balsuos prieš, politikė atsakė, jog greičiausiai taip ir bus.
„Mes kalbėsime dar apie tai, bet, ko gero, taip, nes kol kas trūksta argumentų“, – sakė ji.
A. Armonaitės vertinimu, amžini vadovai bendrovėse Lietuvoje – vis dar problema:
„Kai yra valdybos, dalis valdybos narių yra nepriklausomi, vadovus skiria ir atšaukia valdybų nariai. Tokia yra ir EBPO rekomendacijos logika, kad jeigu yra valdyba, tai kodėl gi reikia kadencijų, gal ji tegul viską sprendžia. Tačiau Lietuvoje turime, ir iš praktikos matome, tokią problemą, kad taip, jeigu daugelyje valstybės įmonių veikia efektyviai, tai ypatingai savivaldybių lygiu mes arba neturime valdybų, arba ta valdysena dar neturi tradicijų, kai įtraukiami nepriklausomi valdybų nariai.
Turint omeny visą šią Lietuvos specifiką, matyčiau prasmę kadencijas palikti.
Jeigu mes lyginame valstybės valdomas įmones ir sveikatos įstaigas, kai kas galėtų sakyti, kad tai – skirtingi atvejai, bet šiaip valdymo principai yra panašūs – reikia vadovautis ekonomiškumo, skaidrumo kriterijais ir amžini vadovai vis dar yra problema.“
Kalbėdama apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą išvadą, A. Armonaitė tvirtino, kad ji buvo kompromisinė.
„Vyriausybės išvada, kurią mes esame suderinę, yra kompromisinė. Pati logika, kuri joje atsispindi, kad neprieštarautume toms pačioms EBPO rekomendacijoms. Bet dar kartą kartoju: Seime, komitetuose bus svarstoma, Seime bus balsuojama.
Bent jau koalicijoje, mes neturėjome išsamios diskusijos, kuria linkme mes judame link vadovų kadencijų“, – pažymėjo ministrė.
„Gal tai yra ir man asmeniškai pamoka tokių didelių kompromisinių išvadų neteikti, labiau derinti su asmenine pozicija, nes paskui sunku argumentuoti, – pripažino ji. – Bet apskritai nesureikšminčiau tos išvados, nes puikiai žinote, kad tai yra Seimo narių iniciatyva ir tos diskusijos Seime tęsis ir bus esminės.“
Paklausta, su kuo buvo derintas tas kompromisas, A. Armonaitė atsakė, kad „Vyriausybės išvados derinamos Vyriausybės atstovų pasitarimuose“.
Ministrė neigė, jog dėl pataisų jaučia kokį nors spaudimą iš konservatorių pusės.
Teigia, kad Bilotaitė palaiko kadencijų ribojimą
Už tai, kad kadencijos bendrovių vadovams ir toliau būtų ribojamos, pasisako ir A. Bilotaitė. Tik ji esą neturėjo galimybės išreikšti šios savo pozicijos per Vyriausybės posėdį, nes atostogavo.
„Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė palaikė ir palaiko vadovų kadencijų ribojimą, nes tai yra veiksminga antikorupcinė priemonė, kuri užtikrina valstybės ir savivaldybių įmonių bei viso viešojo sektoriaus įstaigų veiklos skaidrumą.
Pažymime, kad Vidaus reikalų ministerijos inicijuotame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekte valstybės įstaigų vadovams išlieka iki šiol taikomos dvi kadencijos.
Primename, kad įstatymo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti kadencijų vadovams ribojimo, registravo grupė Seimo narių. Vyriausybė Seimo prašymu pateikė išvadą, kuri su Vidaus reikalų ministerija oficialiai nebuvo derinta. Ministrė A. Bilotaitė praėjusio trečiadienio Vyriausybės posėdyje nedalyvavo, nes tuo metu atostogavo“, – Delfi komentavo ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Navickienė: situacija pagerėjo, nereikia riboti kadencijų
O štai M. Navickienės nuomonė bėgant laikui pasikeitė. Jos vertinimu, nuo 2017-ųjų pasikeitė ir situacija įmonėse – prasti vadovai iš pareigų atšaukiami, gerai dirbantys tęsia veiklą.
„Svarbiausias tikslas, kad įmonėms vadovautų geri vadovai.
Remiantis EBPO rekomendacijomis bei tarptautine gerąja patirtimi, dar 2010 metais Vyriausybė priėmė Nutarimą „Dėl valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“, kuriuo iškėlė aukštus skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus visoms Valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ), o 2012 metais – nutarimą „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo buvo apibrėžta Vyriausybės nuosavybės politika VVĮ atžvilgiu. Nuosavybės gairėse įtvirtintos trys esminės VVĮ valdymo stiprinimo priemonės – stiprus akcininkas, stipri įmonių vadovybė bei aiškūs tikslai.
Situacija šiandien yra kitokia nei buvo 2017 metais. Per tą laiką ji reikšmingai pagerėjusi: pasikeitė daug vadovų, lieka vis mažiau valstybės įmonių (2018 m. buvo 61 VVĮ, šiuos metus pasitikome su 43 VVĮ).
Savo laiku kadencijų apribojimas buvo tinkamas sprendimas, nes buvo per mažai kontrolės ar vadovai dirba kokybiškai. Dabar matome, kad vis daugiau ir dažniau įmonėse yra stiprūs vadovai ir stiprios nepriklausomos valdybos. Jos vertina vadovus ir turi atšaukti prastus vadovus nelaukdamos kadencijos pabaigos, o jei vadovas dirba gerai, siekia ilgalaikių tikslų – galėtų likti toliau.
Kai vertiname rezultatus, nereikia riboti ir kadencijų. Manau kad toks sprendimas dabar yra tinkamas. Tokia pozicija atitinka ir EBPO rekomendaciją Lietuvai“, – komentavo M. Navickienė, kurios atsakymą Delfi perdavė jos patarėjas ministerijoje Tomas Kavaliauskas.
Tvirtina, kad Kreivio asmeninė nuomonė gali skirtis
Ką apie Seimo bendražygių siūlymą neberiboti bendrovių vadovų kadencijų mano D. Kreivys, taip ir liko neaišku. Jo patarėja ministerijoje Vita Ramanauskaitė teigė, kad D. Kreivio nuomonę sužinosime Seimo salėje per pataisų priėmimą.
„Atkreipiu dėmesį, jog siūlomas pataisas, kuriomis siūloma suteikti įmonių vadovams galimybę eiti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės atsižvelgus į jų darbo rezultatus, inicijavo grupė Seimo narių. Vyriausybė joms pritarė, vadovaudamasi EBPO rekomendacijomis – jose siūloma atsisakyti valstybės ar savivaldybių valdomų bendrovių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo.
Ministras D. Kreivys Vyriausybės posėdyje balsavo kolegialiai. Kaip balsuos Seimo salėje, ministras nuspręs Seimo posėdyje, pataisų priėmimo metu“, – Delfi teigė V. Ramanauskaitė.
Tiesa, ji pridūrė, kad D. Kreivio asmeninė nuomonė nuo išsakytos kolegialiai gali skirtis.
A. Anušausko komentaro apie jo poziciją dėl kadencijų Delfi gauti nepavyko.
Pastabų išsakė STT
Vyriausybei patvirtinus išvadą dėl pataisų, toliau jas svarstys Seimas.
Pataisų šalininkų įsitikinimu, atsisakius akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų skaičiaus ribojimo, esantys vadovai ir toliau tęstų esamus darbus, tai turėtų mažiau neigiamos įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, vadovo pareigos būtų labiau patrauklios naujiems kandidatams.
Be to, pasak jų, atsisakyti nuostatų, ribojančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičių, Lietuvai rekomendavo EBPO.
Oponentų įsitikinimu, tokiems pakeitimams Lietuva dar nepribrendusi, nes savivaldybių ir valstybinėse įmonėse vis dar gajos nepotizmo, partinių paskyrimų praktikos.
Taip pat keliamos versijos, kad pakeitimai naudingi konservatoriams, kurie, nuogąstaudami dėl būsimų rinkimų rezultatų, siekia išlaikyti įtaką valstybiniame sektoriuje.
Pastabų pataisoms išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tarnybos vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“.
