Anot jos, Lietuvoje vidutinė pensija sudaro apie 40 proc. vidutinio atlyginimo į rankas, nors daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių ji siekia 60 proc. ar 70 proc. Ir, pasak jos, būtent Sodros ir II bei III pakopų veikimas „tandemu“ turėtų leisti pasiekti tokį lygį.
„Strategiškai, valstybės politika turi būti konstruojama taip, kad demografinių tendencijų kontekste, abi pensijų sistemos dalys – tiek socialinio draudimo, vadinamoji Sodros, tiek kaupiamoji, II ir III pakopos, jos tandemu mūsų žmonėms užtikrintų orią pensiją. Ori pensija, pasižiūrint į Europos Sąjungos vidurkius, kur pakeitimo normos vidurkis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio, yra tarp 60 ir 70 proc. Taigi, ši sistema tikrai yra svarbi strateginiame kontekste“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Visgi, I. Segalovičienė pažymėjo, kad, anot Prezidento, Lietuvos bankas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Finansų ministerija galėtų kokybiškai įvertinti esamą situacija ir rasti tikslius sprendimus, kaip sistema galėtų būti tobulinama.
„Prezidentas yra pasisakęs, kad atsakingos institucijos – Lietuvos bankas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija atliktų esamos situacijos analizę. Ir kokybiškai įvertinus, reikia pereiti prie konkrečių sprendimų, kaip tobulinti pensijos konstravimo sistemą. Ir šiandien, iš tiesų, mes matome, kad tobulinimo reikalauja visi trys pensijų kaupimo procesų etapai“, – aiškino ji.
Prezidento patarėja taip pat sakė, kad galima būtų gerinti tai, kaip apie pensijų kaupimo sistemas yra informuojami piliečiai, bei būtų galima suteikti daugiau laisvės pasitraukiant iš kaupimo pakopose.
„Tai yra ir įtraukimas, ir informavimas žmonių, čia tikrai galima nuveikti darbų aktyvaus kaupimo stadijoje, kur ypač tos neadekvačios žmonių teisės sustabdyti kaupimą, galbūt per trumpas šitas laikotarpis. Reikia atsižvelgti į žmonių poreikius tam, kad jie turėtų galimybės pasitraukti, bet ir turėtų motyvus pasilikti šioje sistemoje ir kaupti“, – komentavo I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.
Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.
Vis tik Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.
Galiausiai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad šiuo metu šalyje esanti pensijų fondų sistema yra „katastrofiškai neteisinga“. Ji kritikuoja esantį automatinį gyventojų įtraukimą į pensijų fondą, taip pat, LPSK pirmininkei kelia klausimų galimybė sustabdyti įmokų mokėjimą į fondą tik kartą gyvenime ir vos dvylikai mėnesių.
