Tiesa, pati N. Grunskienė teigia netikinti, kad informacija apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą tyrimą nutekėjo iš prokuratūros.
Anksčiau opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija pranešė kreipusis į Generalinę prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą bei išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino informaciją seksualiniu vaikų išnaudojimu įtariamam K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
Grunskienė: netikiu, kad informacija nutekėjo iš prokuratūros
Generalinė prokurorė N. Grunskienė antradienį dalyvaudama opozicinės Seimo darbiečių frakcijos posėdyje teigė, kad dėl tyrimo spręs prokuroras.
„Dėl tariamos informacijos nutekinimo – ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo atskleisti. Prokuratūroje gautas pareiškimas prašant įvertinti ir priimti sprendimą dėl tariamo duomenų nutekinimo. Šiandien, kol nepriimtas sprendimas, nenorėčiau komentuoti ir išsakyti nuomonės, kadangi reikia sulaukti sprendimo, kurį priims prokuroras“, – dėstė ji.
Vėliau žurnalistams N. Grunskienė paaiškino, kad prokuroras sprendimą, ar tirti galimą informacijos nutekėjimą, priims per dešimt dienų.
N. Grunskienė darbiečių pirmininko Andriaus Mazuronio buvo paklausta, kaip „bendražmogiškai“ reaguoja į valdančiųjų atstovų pasakymus viešumoje, kad, labai tikėtina, jog informacija nutekėjo iš prokuratūros.
„Aš tokių pasakymų negirdėjau“, – atsakė N. Grunskienė.
A. Mazuronis patikslino, kad apie galimą nutekinimą kalba Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio žiniomis, apie ikiteisminį tyrimą neva žinojo penki prokurorai.
„Neva didelė tikimybė, kad iš ten ir nutekėjo“, – pažymėjo „darbietis“.
„Nežinau, kiek tų prokurorų žinojo. Bet aš esu garantuota, aš pasitikiu savais prokurorais. Ir jeigu ta informacija iš prokuratūros nenutekėjo nuo lapkričio mėnesio, kuomet buvo gautas pareiškimas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai laiko buvo pakankamai. Aš pasitikiu prokurorais, netikiu, kad nutekėjo informacija iš prokuratūros“, – sureagavo N. Grunskienė.
Pokalbis su Seimo pirmininke
Paklausta, kaip gimė mintis kreiptis į Seimą raštu dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo bent jau pirminiame rašte nenurodant jo asmens duomenų, N. Grunskienė pasakojo, jog iš pradžių buvo pateikta tik minimali informacija.
„Penktadienį buvo kalba su Seimo pirmininke, ar ketinama sušaukti neeilinę sesiją, kadangi viešojoje erdvėje buvo tokių kalbų. Seimo pirmininkė patikino, kad nuspręsta nešaukti neeilinės Seimo sesijos, tada aš pasakiau, kad kreipsiuosi prašydama sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kadangi tas laikotarpis iki kovo 10-osios yra gana ilgas, o ikiteisminis tyrimas, kurį mes atliekame, jau yra tokios stadijos, kad reikia teikti Seimo nariui pranešimą apie įtarimą, reikalingos visos procedūros.
Mane Seimo pirmininkė patikino, kad taip greitai neįvyks niekas, nes Seimo nariai ar atostogauja, ar susitinka su rinkėjais, ir tai gali įvykti tik po vasario 1-osios. Aš ją informavau, kad pirmadienį pateiksiu raštą ir paprašysiu sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu prašysiu, kad vienam iš Seimo narių būtų sprendžiamas klausimas dėl neliečiamybės panaikinimo.
Taigi pirmadienį ir buvo parašytas raštas, laikantis konfidencialumo, informacija buvo pateikta tik tiek, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – dėstė generalinė prokurorė.
Kalbinama žurnalistų N. Grunskienė patikino, kad Seimo pirmininkei neatskleidė parlamentaro, kurio atžvilgiu yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas, pavardės, nes byla susijusi su nepilnamečiais.
„Siekiant užtikrinti konfidencialumą, kad apsaugotume nepilnamečius ir mažamečius vaikus, nes tyrimas, susijęs su nepilnamečiais ir mažamečiais vaikais, yra labai jautrus. Siekiant apsaugoti vaikus, ta informacija nebuvo pateikta“, – aiškino generalinė prokurorė.
Teigia, kad Bartoševičius, prieš jam atsisakant mandato, nebuvo apklaustas
Prokurorė pakartojo, kad pirmame rašte Seimo pirmininkei K. Bartoševičiaus pavardė taip pat nebuvo atskleista.
„Tik po Seimo pirmininkės skambučio, kai pasiteiravo, ar tai yra tas pats asmuo, kuris atsisako Seimo nario mandato, buvo surašytas antrasis raštas, kuriame nurodyta Seimo nario pavardė, kadangi Seimo pirmininkė turėjo tai žinoti, nes jai reikėjo priimti sprendimus“, – sakė N. Grunskienė.
K. Bartoševičius, pasak jos, iki Seimo nario mandato atsisakymo dienos iš prokuratūros pusės nebuvo informuotas apie inicijuotą ikiteisminį tyrimą ar kviečiamas atvykti.
„Aš negaliu atspėti, ar jis žinojo, ar nežinojo. Aš jums pasakau, kad prokuratūra tokios informacijos neteikė“, – patikino generalinė prokurorė.
Ji teigė, kad ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu tęsiamas.
„Ikiteisminis tyrimas vyksta, visi suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami. Šiuo momentu aš jokios žalos ikiteisminiam tyrimui nematau“, – komentavo ji.
Susitikimo su Seimo darbiečiais metu N. Grunskienė pateikė apibendrintą informaciją apie pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo skaičių, trukmę, apie tai, kiek tokių bylų perduotos į teismą.
Apie tai daugiau – čia.
Mazuronis: aš tikiu, kad prokurorė pavardės Seimo pirmininkei nepasakė
Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis po susitikimo su generaline prokurore žurnalistams sakė, kad vis dar nėra tikras, jog iš Seimo valdančiųjų nenutekėjo informacija K. Bartoševičiui.
„Man atrodo akivaizdu, kad informacija nutekėjo, ir iš generalinės prokurorės pasakymų aš supratau, kad ji situaciją mato panašiai. Kaip suprantu, prokuratūra dabar aiškinasi“, – žurnalistams po susitikimo sakė A. Mazuronis.
„Valdančiojoje daugumoje, man atrodo, yra pakankamai žmonių, gebančių skaičiuoti, strateguoti, atlikti savo ikiteisminius tyrimus, ir labai greitai išsiaiškinti, kam, kokie straipsniai gali būti taikomi. Akivaizdu, kad ta sistema kažkokia forma – viena ar kita – suveikė labai greitai. Mes tai matome iš to greičio, kai buvo informuotas įtariamasis ir kai priėmė sprendimus“, – komentavo politikas.
Jo manymu, valdantieji arba žinojo apie tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu, arba labai greitai išsiaiškino.
Tiesa, politikas teigė tikintis, kad N. Grunskienė iš pradžių neatskleidė Seimo nario pavardės V. Čmilytei-Nielsen.
„Aš tikiu, kad prokurorė nepasakė pavardės, manau, pasakytų straipsnių užteko valdančiosios daugumos atstovams, kad labai greitai išsiaiškintų, kam tokie straipsniai gali būti taikomi. Manau, arba žinojo, kad vyksta toks ikiteisminis tyrimas, kuris vyksta nuo lapkričio 15 dienos, arba įtaria, arba labai greitai tą išsiaiškino. Vienas iš trijų“, – svarstė A. Mazuronis.
Įtarimų dėl informacijos nutekėjimo kilo po to, kai sausio 23-iąją generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl būtinybės panaikinti parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybę, nes jis figūruoja ikiteisminiame tyrime dėl seksualinio vaikų prievartavimo ir tvirkinimo.
Sako, kad informacijos niekam neperdavė
Prieš tai, tiksliau, sausio 20 dieną, 20 val., K. Bartoševičius jau buvo pranešęs Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad nori atsisakyti Seimo nario mandato. Tokį sprendimą jis priėmė būdamas komandiruotėje Čilėje, turėjo planų vykti į kitą komandiruotę Indijoje.
K. Bartoševičius aiškino, jog iš Seimo traukiasi ne dėl ikiteisminio tyrimo, o dėl asmeninių priežasčių, suprastėjusios sveikatos.
Paaiškėjo, kad, prieš kreipdamasi į Seimo pirmininkę raštu, N. Grunskienė buvo susitikusi su Seimo pirmininke. Susitikimas įvyko penktadienį, pirmoje dienos pusėje.
Tiesa, V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad jai susitikimo metu generalinė prokurorė neatskleidė nei Seimo nario vardo, nei pavardės, nei partijos, kuriai jis priklauso, – esą teiravosi, kada būtų galimybė sušaukti neeilinę sesiją dėl parlamentaro neliečiamybės naikinimo.
V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad šios informacijos niekam neperdavė.
N. Grunskienė teigė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti įtarimų, kad informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu galėjo nutekėti.
„Aplinkybes jūs žinote, o išvadas, norėtume, kad pasidarytumėte patys“, – sakė ji.
Dalis opozicionierių kelia versiją, kad informaciją apie ikiteisminį tyrimą K. Bartoševičiui perdavė jo bendražygiai Seime – konservatoriai. Pastarieji tai neigia.
Pareikšti įtarimai
Parlamentaras K. Bartoševičius, VRK sprendimu, neteko mandato.
Jam pareikšti įtarimai keturių vaikų, tarp kurių yra mažametis ar mažamečiai, seksualiniu prievartavimu ir tvirkinimu. Įtariama, kad nusikalstamas veikas K. Bartoševičius padarė būdamas Seimo narys.
Už nepilnamečio asmens seksualinį prievartavimą gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų, už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą – laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų.
Už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą gresia laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
K. Bartoševičius anksčiau aiškino, kad Generalinės prokuratūros mesti kaltinimai dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo – nepagrįsti.
