Statybos visai šalia jūros
Kuršių nerijos nacionalinis parkas, pušynas, visai šalia jūra – būtent tokioje vietoje yra sklypas Nidoje, kurio savininkams Neringos miesto savivaldybė 2022-03-16 išdavė statybos leidimą. Juo leista rekonstruoti didžiulį poilsio paskirties pastatą.
Nidos-Smiltynės pl. 19 anksčiau stovėjusio poilsio pastato bendrasis plotas – 1755.05 kv. m. 2015 m. buvo atliktas jo kapitalinis remontas.
Tačiau nuvykę į vietą jokio pastato sklype jau neberadome – viskas sulyginta su žeme. Visas sklypas atrodo kaip smėlio plynė viduryje miško. Sklypą šiuo metu juosia tik anksčiau pastatyta neaukšta metalinė tvora.
Prieš leisdamiesi į atsakymo paieškas, pirma pasidomėkime, kas šio sklypo savininkai. Registrų centro duomenimis, 0,6158 ha sklypas priklauso UAB „Smiltynės 19“. Šios įmonės vadovas – Ramūnas Sliekas, akcininkai: tas pats R. Sliekas, Andrius Šulnis, Romas Baziliauskas ir Algirdas Navickas. Registrų centro duomenimis, visi jie sukasi privačiame versle: yra kitų įmonių vadovai arba akcininkai.
Nauja statyba ar rekonstrukcija?
Na, o dabar grįžkime prie rekonstrukcijos apibrėžimo. Nuvykus į vietą nepamatėme paviršiuje išlikusių kokių nors nugriauto pastato dalių. Taigi, ar šiuo atveju nereikėjo gauti leidimo naujai statybai? Ar nėra taip, kad leidimas išduotas rekonstrukcijai, tačiau galbūt vyksta nauja statyba?
Panašias situacijas savo antikorupciniuose vertinimuose yra aprašiusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Štai 2022 m. korupcijos rizikos analizėje statybą leidžiančių dokumentų išdavimo srityje STT nustatė: „Statinio naujos statybos ir statinio rekonstrukcijos definicijų tapatumas sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti statybos sektoriuje.“
Anot STT, dabartinis teisinis reglamentavimas reiškia, kad nesant statinio antžeminės dalies, statytojui ne giliau kaip 0,5 m atradus kažkokį laikančios konstrukcijos elementą, statytojas įgauna teisę interpretuoti statybos rūšį ne kaip naują statybą, o rekonstrukciją, bei suteikia teisę didinti priestato plotą ir statyti naują statinį, kuriam netaikomi reikalavimai, skirti naujai statybai.
Ir čia STT mato didelių rizikų: „Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo nuostatų, didelių skirtumų tarp naujos statybos atstatant buvusį statinį ir rekonstrukcijos sąvokų nėra ir dažnu atveju sudėtinga atskirti šias dvi statybos rūšis.
(...) Antikorupciniu požiūriu neišsamus, dviprasmiškas ir abstraktus reglamentavimas laikytinas ydingu, nes sudaro sąlygas neteisėtiems susitarimams, kyšininkavimui, piktnaudžiavimui reglamentavimu, vietoj naujos statybos pasirenkant statinio rekonstrukciją, kartu savivaldybės tarnautojui išplečiama diskrecija reikalauti iš statytojo, vystytojo ar planuotojo pagrįsti statybos rūšį arba to nedaryti.“
Tuo metu statybos leidimą išdavusios Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė šiuo atveju jokių rizikų nemato: „Projektinių pasiūlymų viešinimo, tvirtinimo bei statybos leidimo išdavimo procedūrų metu Neringos savivaldybės administracija vertino pateiktą projektinę dokumentaciją, kurioje statybos rūšis visiškai atitiko statinio rekonstravimo sąvoką.
Vis dėlto Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuriai pavaldūs visi Lietuvos nacionaliniai ir regioniniai parkai, įskaitant ir Kuršių nerijos nacionalinį parką, laikosi kitos nuomonės nei Neringos savivaldybė. Ji šioje vietoje, kaip ir STT, mato rizikų.
„Tarnybos nuomone, būtent dėl šių priežasčių turi būti keičiami teisės aktai (Statybos įstatymas, STR‘ai), kadangi nėra aiškios ribos tarp sąvokų „nauja statyba“ ir „rekonstrukcija“. Tarnyba dar 2022 m. pateikė Aplinkos ministerijai pastabas ir pasiūlymus, Statybos įstatymo projektui, iš jų ir sąvokos „statinio rekonstravimas“ patikslinimą. Taip pat nurodėme, kad iki šiol Statybos įstatyme nėra aiškiai išspręstas klausimas, kokiai statybos rūšiai priskirtinas iki pamatų sudegusio ar sunykusio pastato atstatymas / remontas / rekonstrukcija. Tarnyba ne kartą susidūrė su statybos rūšių interpretavimu / aiškumo nebuvimu.
Kaip jau minėjome, sklypo savininkas yra UAB „Smiltynės 19“. Įmonės vadovas R. Sliekas teigė, kad poilsio pastato „Oro Nida“ rekonstrukcijos darbai „vykdomi griežtai pagal patvirtintą rekonstrukcijos projektą”. „Dėl projekto ir/ar statybos leidimo rūšies išsamiau/kvalifikuočiau Jums galėtų pakomentuoti pastato projektuotojai”, – teigė įmonės vadovas.
Šiuo atveju projektavimo paslaugas verslininkams teikė Telšiuose veikianti UAB „Katedra”. Įmonės vadovas ir savininkas yra Viktoras Katarskis.
Jis ir atsakė į Delfi klausimus: „Poilsio pastato Nidos-Smiltynės pl. 19 rekonstravimo projektinė dokumentacija parengta vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu ir specialiaisiais architektūros ir saugojamų teritorijų reikalavimais ir projekto pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas poilsio pastato ir kiemo statinių rekonstravimui.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – reglamentas STR 1.01.08:2002) 8 punktą naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių.
Statinio rekonstravimo tikslas yra perstatyti statinį. Statybos darbai priskiriami rekonstravimo statybos rūšiai, kai statinys perstatomas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalies ir reglamento STR 1.01.08:2002 9 punkto reikalavimus – pakeičiamos (pertvarkomos) statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal reglamento STR 1.01.08:2002 9.6 papunktį, dalies esamų laikančiųjų konstrukcijų pašalinimas ir (ar) naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimas laikomas laikančiųjų konstrukcijų perstatymu ir jei dėl to pakeičiami bet kurie statinio išorės matmenys, tokie statybos darbai laikytini statinio rekonstravimu.
Viešinti projektiniai pasiūlymai ir techninis projektas, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atitinka aukščiau išvardintas rekonstravimo nuostatas.“
Statybos inspekcija: statinio konstrukcijų nesimatė, nes jos buvo po žeme
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė informavo, kad gavusi Delfi paklausimą VTPSI statybvietėje atliko patikrinimą.
Nors į vietą atvykę Delfi žurnalistai nematė išlikusių pastato dalių, VTPSI atstovė R. Kėkštienė teigė, kad jos esą buvo po žeme. R. Kėkštienė nurodė, kad būtent toks paaiškinimas gautas iš statybos techninės priežiūros vadovės.
„Statybos inspekcija informuoja, kad 2023-02-01 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Nidos-Smiltynės pl. 19, Neringoje, atliekami statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo statybos darbų rūšiai. Patikrinus atliktus pastato dalių demontavimo (ardymo) darbus, nustatyta, kad likusios buvusio poilsio paskirties pastato laikančiosios pamatų konstrukcijos ašyje A tarp ašių 1' ir 6 yra išsaugotos, kaip sutartiniais ženklais nurodyta 2021 m. UAB „Katedra“ parengto techninio projekto „Poilsio pastato Nidos-Smiltynės pl. 19, Neringa“ sprendiniuose.
Statybos inspekcijos išvada parengta pagal faktinius duomenis statybos objekte ir pateiktus statybos dalyvių (statytojo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninės priežiūros vadovės) paaiškinimus. Statinio statybos techninės priežiūros vadovė paaiškino, kad išsaugotos konstrukcijos nebuvo matomos, kadangi jos buvo laikinai užpiltos esamu gruntu, vykdant demontuotų konstrukcijų ir susidariusių atliekų surinkimą, perkrovimą, išvežimą bei kitus darbus, taip pat, kad išliekančioms konstrukcijoms nekiltų pavojus deformuotis, pasislinkti ar nuvirsti“, – teigė R. Kėkštienė, nurodžiusi, kad pažeidimų šiuo atveju inspektoriai nefiksavo.
Ar vietoje poilsio namų neatsiras butai?
Na, o dabar pereikime prie antrojo labai svarbaus klausimo. Sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Todėl jame poilsio namai gali būti, bet daugiabutis – ne. Vis dėlto žvelgiant į projektinius pasiūlymus ir į patį projektą gali susidaryti įspūdis, kad naujasis pastatas gali būti naudojamas kaip daugiabutis.
Rekonstravimo dokumentuose nurodyta, kad planuojama įrengti 22 poilsio apartamentus 89 žmonėms. Bendrasis plotas – 1999,93 m2 (buvusio pastato – 1755,05 m2), pastato tūris – 9010 m3 (buvusio pastato – 7115 m3), aukštų skaičius – 2 su mansarda. Pastato aukštis – 11,50 m. Automobilių stovėjimo aikštelės vietų skaičius – 31.
STT ne kartą akcentavo, kad vietoje svečių, poilsio namų, pagalbinių pastatų ar viešbučių, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, buvo statomi daugiabučiai ar kiti gyvenamieji pastatai.
„Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokios sudėties turi būti viešbutis, svečių namai, jaunimo nakvynės namai ir t.t., kokios patalpos juose turi būti, todėl derinant projektą savivaldybė neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad statinys yra vienos ar kitos paskirties, net ir esant akivaizdžiam atvejui.
(...) Šiuo atveju klaidinama ir visuomenė, nes projektuojama viena, o statoma kita. Esant ydingam teisiniam reglamentavimui atsiranda galimybės ir skirtingam jo praktiniam taikymui, kuomet į vienus projektus galima žiūrėti labiau principingai, vieniems pritarti, o kitiems – ne ir pan.“, – rašoma STT korupcijos rizikos analizėje.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos paklausėme, jei poilsio paskirties pastatas Kuršių nerijos nacionaliniame parke transformuotųsi į daugiabutį ir būtų išparduotas atskirais turtiniais vienetais, ar tai neprieštarautų galiojantiems teisės aktams?
VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė Delfi teigė, kad jos atstovaujama įstaiga jau labai seniai atkreipė dėmesį į šią problemą ir laukia, kada teisės aktai bus pakeisti.
„Tarnyba ne kartą kėlė poilsio paskirties pastatų virtimo gyvenamaisiais problemas, organizavo diskusijas su įvairiomis viešojo administravimo institucijomis, teikė pasiūlymus teisės aktams keisti, akcentuojant būtinybę užtikrinti, kad visuomenės poreikiams išskirtose saugomose teritorijose prie vandens telkinių išskirtose rekreacinėse urbanizuojamose zonose rekreaciniai ištekliai būtų prieinami kuo didesniam saugomos teritorijos lankytojų ratui, atsirastų naujų poilsio paslaugų. Teisėkūra kol kas nepakeista.
Tarnybos žiniomis, šiuo metu Aplinkos ministerijoje vyksta diskusijos dėl pastatų klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį, pastatų (patalpų) skaidymo atskirais nekilnojamojo turto objektais, dėl teisinių instrumentų savivaldybėms vykdyti pastatų (patalpų) naudojimo priežiūrą trūkumo.
Kaip bebūtų, Neringos savivaldybė, kaip ir dėl rekonstrukcijos, nusiteikusi optimistiškai ir mano, jog vystytojas elgsis sąžiningai, todėl daugiabutis neatsiras.
„Po rekonstravimo poilsio pastato struktūra išlieka analogiška iki rekonstravimo – poilsio pastatas su keliomis laiptinėmis ir bendro naudojimo patalpomis: recepcija, dviračių saugykla, įvairaus dydžio poilsio apartamentais su virtuvėmis, bendromis erdvėmis, miegamaisiais ir terasomis arba balkonais.
Iki rekonstravimo visi poilsio apartamentai taip pat turėjo virtuves su valgomaisiais, svetaine ir atskirus miegamuosius, po vieną ar kelis sanitarinius mazgus.
Vis dėlto aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė teigė, kad savivaldybė neturėtų būti patikli, jai reikėtų imtis aktyvių kontrolės veiksmų. Anot jos, daugiabučio statyba aptariamu atveju būtų neteisėta.
„Pagal Vietos savivaldos įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatas, pastatytų pastatų naudojimo priežiūrą, įskaitant pastatų naudojimą pagal viešajame registre nurodytą paskirtį, atlieka savivaldybių administracijos, kurios įgaliotos taikyti atsakomybę dėl neteisėto statinio naudojimo.
Savivaldybė, tiek išduodama statybą leidžiančius dokumentus, tiek dalyvaudama statybos užbaigimo komisijų veikloje, tiek vykdydama naudojimo priežiūros funkcijas, turi tikrinti, ar statinys atitinka statinio paskirtį. O projektuotojas prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
Savivaldybė, išduodama statybą leidžiančius dokumentus, turi patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją, o statybos užbaigimo metu – patikrinti, ar nepažeisti su statinių paskirtimi susiję statinio projekto sprendiniai.
Jūsų nurodytu atveju statybos leidimas išduotas tik rekonstruoti poilsio paskirties pastatą. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašą šio žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, todėl daugiabučių statyba neleistina“, – teigė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Poilsio pastato projektuotojas Viktoras Katarskis Delfi teigė, kad projektas parengtas esamo poilsio pastato rekonstravimui nekeičiant naudojimo paskirties – t.y. po rekonstravimo išlieka poilsio pastatas.
„Gyvenamieji pastatai projektuojami pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuriame išdėstyti reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų aplinkos projektavimui.
Konkretūs reikalavimai poilsio pastatų projektavimui, poilsio patalpų išdėstymui ir jų nomenklatūrai nėra aiškiai aprašyti nei viename projektavimą ir statybą reglamentuojančiame dokumente. Tik bendri apibrėžimai.
(...) Architektūriniu požiūriu poilsio pastatų ir poilsio patalpų planavimas nėra apibrėžtas jokiais reglamentuojančiais dokumentais ir remiasi tik gerąja praktika – ko reikia šeimai savaitės poilsiui išsinuomojus poilsio apartamentus? Visko to paties, ką jie turi name ar bute savo pastovioje gyvenamojoje vietoje – virtuvės, gyvenamosios/poilsio erdvės, miegamųjų, sanitarinių mazgų su skalbimo mašina, terasos ar balkono, automobilio stovėjimo vietos ir vietos dviračiams laikyti. Gero poilsio pajūryje nuomotose patalpose savaitė dažniausiai vertinama trumpa fraze „gyvenome kaip namie““, – teigė V. Katarskis.
Vis dėlto, jis nedavė garantijų, kad po rekonstrukcijos poilsio pastatas nebus išparduotas atskirais turtiniais vienetais. Dėl to jis patarė kreiptis į statytoją.
UAB „Smiltynės 19“, kuriai priklauso sklypas, vadovas R. Sliekas nesutiko, kad po rekonstrukcijos poilsio pastatas bus imtas naudoti kaip daugiabutis.
„Poilsio pastatas iki rekonstrukcijos buvo nuomojamas poilsiautojams (teikiamos apgyvendinimo paslaugos). Dėl išskirtinės lokacijos, jūros artumo ir galimybės gamintis maistą ši vieta buvo ypač populiari tarp poilsiautojų su mažais vaikais. Tačiau pastatas buvo stipriai nusidėvėjęs, neefektyvus (šildomas elektra). Pastato inžinerinės sistemos buvo pasenusios ir reikalavo žymių palaikymo sąnaudų, papildomo personalo. Taip pat prie pastato buvo labai nevykusiai suplanuotos automobilių parkavimo vietos, jų trūko ir jos buvo išmėtytos po visą sklypą iš trijų pastato pusių. Buvo nuspręsta rekonstruoti pastatą, pilnai pakeičiant visas inžinerines sistemas, optimizuojant patalpų išplanavimą, atsisakant nereikalingų patalpų (turėjom tokį „palikimą“ kaip pirtis, biliardinė). Po rekonstrukcijos turėsim šiuolaikišką, patogų ir ypač efektyvų pastatą su moderniomis šildymo ir inžinerinėmis sistemomis. Automobilių stovėjimo vietos bus sukoncentruotos vienoje pastato pusėje, prie įvažiavimo.
Pastato ar atskirų turtinių vienetų pardavimo neplanuojame. Po „Oro Nida“ rekonstrukcijos pabaigos ketiname tęsti iki pastato rekonstrukcijos vykdytą veiklą“, – teigė R. Sliekas.
Architektūrinio konkurso neskelbė
Galiausiai pereikime prie trečio šioje istorijoje svarbaus klausimo: kodėl siekiant išrinkti geriausią projektuotoją ir geriausią projektą nebuvo skelbiamas architektūrinis konkursas?
Architektų bendruomenė laikosi pozicijos, kad architektūrinis konkursas yra geriausias ir skaidriausias būdas pasirinkti projektuotoją, ypač kai kalba eina apie labai jautrias saugomas teritorijas.
Neringos savivaldybės atstovė S. Vaišvilaitė Delfi pripažino, kad papildomų procedūrų buvo išvengta.
„LAS Klaipėdos architektūros-urbanistikos ekspertų taryboje arba Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros taryboje savivaldybės sprendimu svarstomi tik urbanistinei struktūrai, kultūros paveldo išsaugojimui ypatingą reikšmę turinčių pastatų projektai. Šiuo atveju esamo statinio rekonstravimo, nekeičiant naudojimo paskirties, projektas esamoje užstatytoje teritorijoje, kurioje sklypo užstatymo reglamentai aiškiai apibrėžti teritorijų planavimo dokumentuose, o architektūrinė išraiška atitinka statinio tipologiją ir Kuršių nerijos tvarkymo vizualinius principus pagal parengtą su savivaldybės vyr. architektu suderintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties sąlygas – nebuvo privalomas.
Tvarką, kada reikalingi architektūriniai konkursai, anot Delfi šaltinių, turėtų nustatyti kiekvienos savivaldybės taryba. Delfi šaltinių duomenimis, Neringos savivaldybės taryba tokios konkursų tvarkos nėra nustačiusi.
S. Vaišvilaitė tai patvirtino: „Labai detalius architektūrinius ir urbanistinius reikalavimus Neringoje jau numato Vyriausybėje patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas – šiuose dokumentuose yra numatyti labai griežti, konkretūs architektūriniai reikalavimai, reglamentuojantys aukštį, tūrį, architektūrinę išraišką. Atskiras sprendimas konkursams nėra priimtas.“
Vis dėlto Lietuvos architektų rūmų vadovas Lukas Rekevičius neliko sužavėtas tokia savivaldybės pozicija. Anot jo, reikšmingose vietoje projektuojant statinius reikėtų tartis su architektų bendruomene.
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir aplinkos viceministrė D. Veličkaitė-Matusevičė.
„Aplinkos ministerija sutinka, kad architektūriniai konkursai yra viena iš pagrindinių architektūros kokybę užtikrinančių priemonių, todėl dar 2017 m. Architektūros įstatyme numatė atvejus, kai architektūriniai konkursai turi būti privalomi.
Dalis savivaldybių yra nustačiusios atvejus, kada architektūriniai konkursai yra privalomi, tačiau dalis, deja, nėra to atlikusios, mūsų žiniomis, įskaitant ir Neringos savivaldybę. Reaguodama į tokią situaciją savivaldybėse, Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Architektūros įstatymo pakeitimą, kurį planuoja Vyriausybei ir Seimui teikti šį pavasarį, kuriame siūlys nustatyti konkretų terminą, iki kurio savivaldybės privalės priimti minėtus sprendimus dėl architektūrinių konkursų privalomumo.
Kita architektūros kokybei užtikrinti svarbi priemonė – tai kolegialus ekspertinis architektūrinių sprendinių įvertinimas.
Apibendrinus, Aplinkos ministerija pritaria, kad visuomenei reikšmingi statiniai turėtų būti projektuojami jų sprendinius parenkant architektūrinių konkursų būdu bei siekia sudaryti palankias sąlygas architektūrinių sprendinių ekspertiniam vertinimui. Europos architektų taryba yra pažymėjusi, kad architektūra yra „konkretus sprendimas konkrečiai situacijai“, taigi, svarbu ir tai, kad atitinkamo požiūrio į minėtas architektūros kokybės užtikrinimo priemones laikytųsi ir savivaldybės, kurioms yra suteikti reikalingi įrankiai šių priemonių taikymui konkrečiose visuomenei reikšmingose situacijose“, – teigė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Anot statinio projektuotojo, šiuo atveju architektūrinis konkursas nebuvo būtinas.
Projektuojamo pastato rekonstravimas nepatenka nei į vieną iš paminėtų kategorijų, dėl kurios turėtų būti rengiamas architektūrinis konkursas ar privalomai teikiamas LAR Regioninei architektūros tarybai – pastato rekonstravimas projektuojamas urbanistiniu požiūriu laisvo užstatymo sklype, kuriam užstatymo reglamentai ir sklypo naudojimo apribojimai detaliai nustatyti galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose“, – aiškino V. Katarskis.
Pasigedo medžių
Į vietą nuvykę Delfi žurnalistai sutiko vietinius gyventojus, kurie teigė, kad sklype galimai buvo nupjauta medžių.
„Čia anksčiau iki griovimo augo tikrai daugiau medžių. Ir tokių brandžių, gražių. Dabar jų gerokai sumažėjo. Kažin, ar turėjo leidimus“, – teigė vietos gyventojas, prašęs neįvardyti jo vardo ir pavardės.
„Želdinių šalinimo klausimai projekto rengimo metu išspręsti Neringos savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijoje. Buvo įvertinti visi šalinami želdiniai, dalis jų buvo nesaugotinų, pažeistų, dalis jų pripažinta saugotinais ir nustatyta tvarka paskaičiuota ir apmokėta atkuriamosios vertės kompensacija. Daugiau jokių želdinių šalinti nenumatoma“, – teigė Neringos savivaldybės atstovė S. Vaišvilaitė.
Tuo metu UAB „Smiltynės 19“ vadovas R. Sliekas patikslino, kiek konkrečiai medžių buvo nupjauta: „Įmonė yra sumokėjusi pagal želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sprendimą kompensaciją už šalinamus 4 beržus ir dešimt pušų. Taip pat buvo pašalinti nudžiūvę 3 beržai ir dvi pušys. Daugiau medžių šalinti nenumatyta.“
