Pernai Vilniuje lankęsis Taivano parlamento vadovas Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pakvietė į Taivaną.
„Tokį kvietimą esu gavusi, oficialų, – apsilankyti Taivane. Neatmetu, kad toks vizitas galėtų įvykti. Konkreti data nėra numatyta“, – LNK žinioms sakė Seimo vadovė.
Kita vertus, kinai sako turintys žinių.
„Remiantis mūsų šaltiniais, ji galbūt keliaus balandį. Jei tai yra tiesa, tai padarys didelę žalą ir taip blogiems santykiams. Tai blogus santykius pavers dar blogesniais“, – LNK sakė Kinijos reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua.
Į Taivaną reguliariai keliauja Seimo nariai. Bet Seimo pirmininkės vizitas, anot kinų, būtų visai kas kita, nes esą atsilieptų Taivano ir Lietuvos saugumui. Cituojama prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Ji sakė, kad Seimo pirmininkė nėra paprasta parlamentarė. Seimo pirmininkė – antras asmuo po prezidento. Jos kelionė į Taivaną būtų kur kas labiau žalinga. Mes tikime, kad tai nesuteiks saugumo nei Taivanui, nei Lietuvai.
Manome, kad Seimo pirmininkė apie tai turėtų galvoti atsargiai“, – teigė Kinijos reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua.
Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pirminė reakcija trumpa: „Toks komentaras nestebina.“
Valdantieji akcentuoja, kad su Taivanu politiniai ryšiai nepalaikomi.
„Lietuva plėtoja savo santykius ekonominėje, kultūrinėje plotmėje su demokratijomis, tai yra Lietuvos pasirinkimas“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Sausį buvo pranešta apie istorine vadinamą investiciją – taivaniečiai pirmą kartą leido savo puslaidininkius gaminti užsienyje – Lietuvoje. Verslo vertinimais, tai bus labai naudinga ir pelninga Lietuvai ateityje.
Kinijos vertinimu, tai politinio Lietuvos bendradarbiavimo su Taivanu ženklas.
„Teltonikos“ ir dar dviejų įmonių sutarimas. Kol verslo santykiai lieka verslo santykiais, būtų gerai. Nemanome, kad tai tik verslo ryšiai. Matome, kad tai Lietuvos strateginės partnerystės su Taivanu renginys. Dalyvavo Seimo pirmininkė, du užsienio reikalų viceministrai, žemės ūkio ministras. Tai oficialaus bendradarbiavimo pobūdis“, – teigė Kinijos reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikino, jog tai pirmiausia yra ekonominiai sandoriai.
„Jeigu nebūtų ekonominio naudingumo nei Lietuvai, nei Taivanui, tokių sandorių nebūtų iš viso. Jie nėra daromi šiaip sau“, – sakė A. Armonaitė.
Kinai nepripažįsta, kad po taivaniečių atstovybės atidarymo taiko neoficialias ir neteisėtas sankcijas Lietuvai. Per porą metų į Kiniją įvežamų lietuviškų prekių sumažėjo daugiau nei šešis kartus, bet panašiai, kiek sumažėjo į Kiniją, išaugo į demokratines Azijos šalis.
„Mes džiaugiamės, kad JAV įkalbino tą patį Taivaną ir kitas valstybes atverti mums savo rinkas“, – LNK sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Kinai spaudė užsienio kompanijas nepirkti Lietuvoje gaminamų dalių, Lietuva buvo dingusi iš Kinijos muitinės sistemų.
„Ne, kiek žinau, mes netaikome jokių ribojimų Lietuvos importui ar eksportui“, – aiškino Kinijos reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua.
Prezidentas G. Nausėda sausį sakė, kad, praėjus pusantrų metų ir Lietuvai sulaukus ES paramos, kinų tonas švelnėja.
„Kinijos pusė šiek tiek keičia savo laikyseną. Iš tos agresyvios, sakyčiau, net šiek tiek dominuojančios laikysenos mes matome tam tikrą norą diskutuoti. Ir tikėtina, kad ta laikysena toliau keisis“, – sakė G. Nausėda.
Kinai sako išgirdę ir prezidento G. Nausėdos patarėjos A. Skaisgirytės komentarą, kad Lietuva nori ir kviečia kinus tęsti pagarbų abiem pusėms priimtiną bendradarbiavimą.
„Mes girdime žinutę ir taip pat norėtume matyti veiksmus“, – LNK žinioms sakė Kinijos reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua.
Kinų laukiami veiksmai nesikeičia – nepalaikyti su Taivanu politiniu ryšių. Bet, svarbiausia – pervadinti Taivano atstovybę į kitur pasaulyje naudojamą Taipėjaus.
„Tai yra esmė, pažeidžianti vienos Kinijos politiką“, – sakė Kinijos reikalų patikėtinis Vilniuje.
Lietuva sako, kad pavadinimo klausimas jau uždarytas.
„Lietuva savo sprendimus priėmė ir tiek, aš nematau kelio atgal“, – sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Bet kelią atgal mato buvęs premjeras, opozicijos atstovas Seime Saulius Skvernelis.
„Kita Vyriausybė, nesvarbu, kokia ji būtų, turės rasti sprendimus ir ieškoti būdu, kaip tuos diplomatinius santykius vėl turėti įprastus, normalius tarp dviejų šalių“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Sprendimas – ir atstovybės pervadinimas.
Kinai sako bendraujantys su dabartine opozicija, taip pat tikisi pokyčių po rinkimų.
„Mes tikimės pokyčių, kuo greičiau, tuo geriau.Tiesiog dėl to, kad Kinija yra antra didžiausia ekonomika pasaulyje. Ir Kinija turi labai didelę galią balansuoti politikos reikalus“, – LNK žinioms sakė Kinijos reikalų patikėtinis Vilniuje.
Savo ruožtu, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Ž. Pavilionis sakė nesistebintis tokiais pareiškimais.
„Nesistebiu, kad tonas vis labiau nesiskiria nuo Vladimiro Putino režimo tono“, – sakė politikas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
