Delfi kalbintas opozicionierius išvardijo, ką, jo nuomone, reikėtų koreguoti.
„Diskusijos yra dėl įtraukimo būdo, <...> kada įtraukiami visi ir reikia atsisakyti. Gal visgi [būtų galima] palikti galimybę pačiam pareikšti norą būti [II pakopos fondo dalyviu]. Matyt, tai didžiulė problema, kurią reikia spręsti.
Toliau – galimybė stabdytis kaupimą. Turėtų būti keli langai – ne trumpam laikotarpiui, o galbūt trejiems ar penkeriems metams.
Aišku, taip pat labai svarbu, kad sulaukus pensijos, jeigu žmonės dar dirba, nėra jokios prasmės dalyvauti privalomame kaupime, nes jie jau yra sulaukę pensijos.
Ir dar vienas momentas – dėl sukauptų lėšų atgavimo būdo. Sumos, kurios įvardijamos įstatyme, tai yra nuo 5 iki 10 tūkst. eurų riba, ar [galima būtų] viską pasiimti iš karto, ar gauti išmokų forma, ar tai turėtų būti anuitetai, kurie yra įstatymiškai apsaugoti nuo galimo nuvertėjimo – čia sprendimus irgi reikia imti.
Aš būčiau linkęs [pritarti tam], jei toks visuomenės apsisprendimas yra, kad savo sukauptus pinigus jie galėtų iš karto panaudoti toms reikmėms, kurios tuo metu iškyla. Pasitraukimo pagrindų dabar yra daug: paskolos kamuoja žmones, sveikatos problemos“, – dėstė S. Skvernelis.
Sako, kad pasimatė pliusai ir minusai
Šiuo metu žmonės į kaupimą II pensijų pakopoje, jei neišreiškia nenoro, yra įtraukiami automatiškai kas trejus metus, nėra galimybių kaupimo nutraukti arba susistabdyti ilgiau nei metams. Tokia tvarka įsigaliojo 2019-aisiais.
Nuo tada, pasak S. Skvernelio, išryškėjo esamos tvarkos ydos.
„Praėjo ketveri metai, natūralu, kad įstatymui galiojant matosi pliusai ir minusai, tas tvarkas reikėjo keisti <...>. Jeigu sistema veiktų tinkamai, problemos nebūtų: gauni pranešimą, kad esi įtraukiamas ir atsisakai, bet, matyt, sistema nėra gerai veikianti, – komentavo politikas.
– Kita vertus, mes pakeitėme esminius dalykus, kad valstybės paramą kaupimo būdu gautų didesnė visuomenės dalis, ne tik tie, kurie iki 2019 metų turėjo didesnes pajamas. Tai ta valstybės parama yra labai svarbi, dėl to atsirado toks būdas. Bet matosi, kad jis žmonės erzina ir gal nelabai veikia.
Plius nepamirškime, kaip keičiasi ekonominė situacija – matome drastiškai kylančias produktų ir paslaugų kainas, galiausiai – paskolų. Žmonėms, kurie savo atlyginimą kaupia ateičiai, jo dalis yra aktuali ir būtina šiandienai išgyventi“, – dėstė parlamentaras.
S. Skvernelis teigė nematantis dabartinių valdančiųjų lyderystės taisyti esamą tvarką, sprendimai, jo vertinimu, vėluoja.
„Lyderystės tikrai nėra, vėl kaip visą laiką vėluojama. Problema yra aktuali, bet sprendimus bijoma priimti. Bet, kiek matyti iš viešų pareiškimų, netgi ir tos liberalios partijos, kurios yra koalicijoje, tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija, neatmeta pokyčių būtinumo, tad, manau, yra šansas, kad pavasario sesijoje [jie bus]. O jei neatneš valdantieji sprendimų, tai tikrai opozicija siūlys sprendimus“, – tikino tautos atstovas.
Sako, kad lobistai ne prie ko
Pažymėjus, kad valdantieji opozicijos siūlymų kartais nenori tvirtinti iš principo, S. Skvernelis sureagavo taip:
„Bet būna labai dažnai ir kitas geras dalykas, kada opozicijos siūlymai atmetami, po to iš karto perrašoma savo vardu ir tada priimami. Tai nesvarbu autorystė, svarbu rezultatas.“
Viešumoje keliamos versijos, kad esama pensijų kaupimo II pakopos fonduose tvarka gimė nebe lobistų ir bankų įtakos. S. Skvernelis tokias versijas paneigė.
„Pagrindinis iššūkis buvo, su kuo susidūrė Vyriausybė ir šiandien džiaugiamės rezultatais, tai – skurdo mažinimas. Lietuva padarė milžinišką progresą su mūsų socialine politika.
Kalbant apie ateitį, pagrindiniai dalykai buvo susiję su tuo, kad „Sodros“ pensijas reikės mokėti ir ateityje, ir tos pensijos gali būti ne tokio dydžio, kurios užtikrintų orų pragyvenimą. Dėl to valstybės pareiga yra, kad „Sodros“ biudžetas ir pati „Sodra“ būtų tvari. Mes tai padarėme ir jokių čia lobistų nereikėjo.
Iki to laiko kaip tik fondai buvo maitinami „Sodros“ pinigais, tai šis ydingas procesas buvo nutrauktas.
Ir išties, žiūrint į perspektyvą su demografine situacija, nesinorėjo, kad nutiktų taip, jog žmonės, net ir sulaukę pensinio amžiaus, turėtų su ištiesta ranka vaikščioti paramos iš valstybės, nes jų „Sodros“ pensijos būtų tokios mažos. Dėl to ir buvo pasiūlyti sprendimai, kad tau siūlo valstybė, duoda paramą – kas yra esminis dalykas, ir jeigu nenori, atsisakai, jeigu neatsisakai, tai dalyvauji.
Čia buvo vienintelis lobistas – Lietuvos pensininkų ateitis, kad ateityje nereikėtų skurde gyventi“, – tikino S. Skvernelis.
„Grandiozinės reformos“ nežada, bet pokyčių bus
Apie tai, kad pensijų kaupimo II pakopoje sistemą galima būtų tobulinti, anksčiau užsiminė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
G. Skaistės matymu, būtų galima plėsti galimybes stabdyti kaupimą, tai yra arba leisti stabdyti ilgiau nei metams, arba tai leisti daryti dažniau.
Skelbta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bent jau kol kas svarstomas tik vienas konkretus pokytis, susijęs su kaupimu II pakopoje, – atsisakyti esamo automatinio asmenų įtraukimo modelio.
„Kol kas svarstoma atsisakyti keleriopo automatinio asmenų įtraukimo po to, kai asmuo atsisakė būti įtraukiamas kaupti II-oje pensijų pakopoje. Vasario mėnesį dėl to, ir galbūt atsirasiančių kitų siūlymų, planuojame surengti diskusiją su Lietuvos banku, Finansų ministerija, pensijų fondų ir juose kaupiančiųjų asociacijomis“, – anksčiau Delfi nurodė ministerijos Komunikacijos skyrius.
Konservatoriai, kalbėdami apie sistemos pokyčius, teigia, jog svarbu išlaikyti jos stabilumą ir koreguojant sistemą, nepažeisti teisėtų fondų dalyvių lūkesčių – esą tikėtis „grandiozinės reformos“ šiuo klausimu nereikėtų.
Atstovas iš valdančiųjų, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas anksčiau teigė, jog koreguojant esamą tvarką, būtų galima keisti anuitetų išsiėmimo tvarką.
Kitas valdančiųjų atstovas iš Liberalų sąjūdžio Jonas Varkalys kalbėjo, kad, jo nuomone, reikėtų numatyti sąlygas ir leisti gyventojams pasitraukti iš kaupimo pensijų fonduose.
