Gavo leidimą sunkiai sergančių senelių poilsio namams, bet ką pastatys iš tiesų?
Kalbama apie žemės sklypą, apribotą Bebrų, Latvių ir Lenktosios gatvėmis.
Delfi žurnalistas Tomas Janonis publikacijoje kėlė klausimą, ar nenutiks taip, kad vietoje pagyvenusių žmonių poilsio namų išdygs prabangus daugiabutis? Kilnius tikslus deklaravęs Alzheimerio ligos paramos fondas, gavęs statybos leidimus, sklypą pardavė.
Delfi tyrimą galite rasti čia.
Statybos leidimą gavo Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas, vadovaujamas Kęstučio Mozerio. Jis deklaravo ketinantis statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams. Tačiau kai statyboms buvo uždegta žalia šviesa, jos neprasidėjo. Galiausiai paramos fondas sklypą nutarė parduoti mažajai bendrijai „Gambus“. Šios įmonės vadovas ir savininkas yra Aurimas Gasiūnas.
Taip mažajai bendrijai buvo perleista teisė statyti. Būtent ši įmonė 2022 m. ir pradėjo statybas. Dokumentuose – senelių poilsio namai, tačiau ar realybėje neišdygs daugiabutis, kurio statybos šioje vietoje pagal teritorijų planavimo dokumentus draudžiamos?
Naujasis savininkas yra juridinis asmuo, mažai ką bendro turintis su socialinių paslaugų teikimu, o jo finansiniai dokumentai kelia klausimų.
Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodyta, kad sklypą 2022 m. įsigijusi MB „Gambus“ įsteigta 2015 metais. Ten pat nurodyta, kad šios įmonės tikslas – įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimas. Dokumentuose ir viešojoje erdvėje Delfi nepavyko rasti informacijos, kad ši įmonė teiktų kokias nors socialines paslaugas, kad jų specializacija būtų senelių globos sritis.
Pažvelgus į MB „Gambus“ finansines ataskaitas matyti, kad jos veiklos rezultatai labai kuklūs. 2021 m. pardavimo pajamos siekė 399 Eur, nuostolis – 146 Eur. 2020 m. pardavimo pajamos buvo 1305 Eur, nuostolis – 410 Eur.
Štai 2019 m. įmonė skaičiavo 3696 Eur siekiančias pajamas ir turėjo nedidelį – 1492 Eur – pelną. 2018 m. pajamos buvo 1000 Eur, pelnas – 497 Eur. 2015–2017 metais visose grafose buvo nurodyti nuliai. Taigi, remiantis oficialiai pateikta informacija, įmonė tais metais neturėjo nei pajamų, nei pelno.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2021 m. mažojoje bendrijoje darbuotojų nebuvo. Dokumentuose nurodyta, kad 2021 m. visas įmonės turtas siekė 2792 Eur, 2020 m. – 2970 Eur.
Delfi kreipėsi į kelis nesusijusius turto vertintojus ir paklausė, kiek galėtų kainuoti šis milžiniškas sklypas Žvėryne. Ekspertų vertinimu, suma galėtų siekti kelis milijonus eurų. Taigi, iš kokių lėšų kuklius finansinius rezultatus demonstruojanti įmonė įsigijo milijoninės vertės sklypą? Gal jai buvo paskolinta? Jei taip, kas skolino? MB „Gambus“ paklausėme, iš kokių lėšų ji pirko šį sklypą. Tačiau atsakymo negavome.
Statybos inspekcija užfiksavo pažeidimų
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Delfi informavo, kad šiame sklype jau atliko patikrinimą. Jo metu nustatyta pažeidimų.
Jos teigimu, atlikus patikrinimą nustatyta, kad statytojas neturėjo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023-01-24 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, žemės sklype Bebrų, Latvių ir Lenktosios gatvių sankirtoje, Vilniuje.
Statybos proceso dalyvių prievolė vykdyti veiklą apsidraudus civilinės atsakomybės ir statybos privalomaisiais draudimais įtvirtinta Statybos įstatymo 42–46 straipsnių nuostatose.
Atlikus patikrinimą nustatyta, kad statytojas neturi statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo. Statytojas MB „Gambus“ Statybos inspekcijai po patikrinimo pateikė retroaktyvų (atgaline data apdraustą) Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Atsižvelgiant į tai, statytojui už Statybos įstatymo 54 straipsnio pažeidimus – statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla – bus taikoma administracinė atsakomybė nuo 2 896 iki 5 792 Eur“, – nurodė R. Kėkštienė.
Ir tai dar nėra vienintelis pažeidimas. Statybos inspekcija nustatė, kad informaciniuose stenduose pateikta neteisinga informacija, kuri gali klaidinti visuomenę.
„Stende turi būti informacija apie statomą statinį (bendruoju atveju pateikiama informacija apie statytoją (užsakovą), statybos pradžią ir pabaigą, pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projektuotoją, statinio architektą ar jų grupę, statinio statybos vadovą, jo kontaktinį telefono numerį, statinio statybos techninį prižiūrėtoją).
Nustatyta, kad statybvietėje įrengti du informaciniai stendai: vienas – bendras apie projektą, kuriame neteisingai nurodytas statinio statytojas, nurodytas buvęs žemės sklypo savininkas (žemės sklypo rytinėje dalyje), kitas – apie lietaus nuotekų tinklų įrengimą (šiaurinėje žemės sklypo dalyje).
Taip pat Statybos inspekcijai kilo abejonių, ar Vilniaus miesto savivaldybės išduotas statybos leidimas neprieštarauja teritorijos detaliajam planui.
„Informuojame, kad Statybos inspekcija atlieka SLD teisėtumo patikrinimą, apie patikrinimo rezultatus informuosime papildomai“, – teigė R. Kėkštienė.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Savo ruožtu prokuratūra jau anksčiau paskelbė, kad po Delfi publikacijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėjus statybas sostinės Žvėryno rajone.
„Įvertinę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl pradėtų statybos darbų sostinės Žvėryno rajone, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo“, – nurodyta prokuratūros išplatintame pranešime.
Ten pat rašoma: „Viešoje erdvėje pasirodžiusioje publikacijoje keliamos abejonės dėl statybų Vilniuje, tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, teisėtumo, teritorijų planavimo klausimų, galimo abejotino žemės sklypo pardavimo bei šalia esančių sklypų naudojimo ateityje.
Prokurorų nuomone, siekiant įvertinti straipsnyje nurodytas aplinkybes, galimą neteisėtos statybos faktą pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, būtina pradėti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.“
