Tačiau pataisų iniciatorius, Seimo konservatorius Antanas Čepononis tokias spekuliacijas atmeta. Politikas sako specialiai neraginęs pasirašyti premjerės, ministrų ar partijos vadovybės, kad niekas nepagalvotų, jog su jais viskas suderinta.
Delfi žiniomis, apie idėją atsisakyti ribotų vadovų kadencijų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose diskutuojama jau seniai. O tuo, kad klausimas judėtų sparčiau, labiausiai suinteresuoti – dėl būsimų rinkimų rezultatų nuogąstaujantys konservatoriai, kurie siekia išlaikyti įtaką valstybiniame sektoriuje.
Pasisakantys už neribotas savivaldybės ir valstybės bendrovių vadovų kadencijas teigia, kad naikinti ribojimus mums rekomendavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Oponentų įsitikinimu, tokiems pakeitimams Lietuva dar nepribrendusi, nes savivaldybių ir valstybinėse įmonėse vis dar gajos nepotizmo, partinių paskyrimų praktikos.
Nėra sutarimo valdančiųjų gretose
Delfi žiniomis, vieningo sutarimo dėl idėjos valdančiųjų gretose nėra.
Penktadienį laidoje „Delfi tema“ dalyvavęs vienas iš pataisų rėmėjų, Seimo konservatorius Edmundas Pupinis pasakojo, jog jų idėja gimė Seime, iš parlamentarų patirties savivaldoje.
„Mes patys tarėmės ir žiūrėjome. Kuomet atsirado EBPO rekomendacijos, mes pradėjome dar labiau galvoti“, – dėstė E. Pupinis.
Politikas tikino, kad konservatorių frakcija kol kas dėl siūlymo neberiboti vadovų kadencijų diskusijų neturėjo.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisas dėl bendrovių vadovų kadencijų Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos registravo praėjusių metų spalį.
Politikai siekia, kad valstybės ir savivaldybių įmonių bendrovių vadovų kadencijos būtų neribojamos.
Pataisas inicijavo Seimo konservatorius A. Čepononis, taip pat pasirašė kiti Seimo konservatoriai Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Juozas Baublys, Seimo „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Taigi, daugiausia pasirašiusių – iš Seimo konservatorių frakcijos, tačiau tarp jų nėra partijos ar frakcijos vadovybės narių.
Širinskienė: pasiųsti nelabai matomi Seimo nariai
Atstovė iš opozicijos, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė svarstė, kad taip yra ne šiaip sau.
„Man buvo mintis, kad galbūt buvo pasirinkta tokia strategija <...>. Vis tiek frakcija [per projekto pateikimą] balsavo vieningai, vadinasi, jie buvo susitarę ir, matyt, buvo mintis suregistruoti projektą per tuos Seimo narius, kurie neatkreips niekieno dėmesio. Nes jeigu registruotų G. Landsbergis ar I. Šimonytė, frakcijos seniūnė, iš karto dėmesys ir žiniasklaidos, ir Seimo narių atsirastų.
O čia, matyt, buvo norima prasmukti labai tyliai, tiesiog pasiuntus nelabai matomus Seimo narius, kurie dėmesio projektui nelabai pritrauktų“, – Delfi komentavo politikė.
Per pataisų pateikimą Seime už tai, kad bendrovių vadovams kadencijos būtų naikinamos, balsavo 30 Seimo konservatorių, 1 balsuodamas susilaikė, 1 registravosi, tačiau pozicijos neišreiškė. 18 frakcijos narių balsavime išvis nedalyvavo.
Kalbėdama apie priežastis, kodėl siūloma naikinti bendrovių vadovų kadencijų ribojimą, A. Širinskienė svarstė, kad tai būtų naudinga patiems konservatoriams – esą įdarbinę „savus“, jie užsitikrintų, kad lojalūs vadovai išsaugos pareigas.
„Dabar kaip tik baiginėjasi anksčiau paskirtų vadovų kadencija, tai natūralu, kad jeigu jiems pavyktų paskirti savus asmenis, tos pataisos padarytų naujai paskirtų vadovų buvimą postuose neterminuotą.
Kadencijų skaičius nėra ribojamas, konkursą praeiti, kada esi vadovas ir savo įmonę žinai iki pat šaknų, tikrai nėra sudėtinga, šiuo atveju, metai iš metų tie patys vadovai praeidinėtų tuos pačius konkursus ir jie būtų iki pensijos.
Manau, bandoma užsitikrinti tam tikrą infrastruktūrą tam laikotarpiui, kada konservatoriai jau, matyt, bus nebe valdžioje. Tačiau tiek įmonių vadovai, kurie – ne politikai, nerenkami, kadencijos neribotos, jie liks amžinai“, – vertino A. Širinskienė.
Apgailestauja
Ji taip pat paragino atkreipti dėmesį į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas pataisoms.
STT vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“.
A. Širinskienė apgailestavo dėl šios parlamentarų iniciatyvos.
„Praeitoje kadencijoje buvo indikacijų, turėjome ir tarnybų atliktas analizes, kaip atrodo mūsų valstybinės įmonės, ir jos atrodė labai apgailėtinai ta prasme, kad išsiskyrė politiniai įdarbinimai, giminystės ryšiai <...>. Panašiai atrodė „Lietuvos geležinkeliai“ – turbūt labiausiai tuo metu linksniuota įmonė, bet ir kitose įmonėse – ne ką geriau.
Savivaldos lygmeniu – tas pats. Praeitoje kadencijoje STT buvo atlikusi nepotizmo analizę savivaldybėse, tai ten tikrai graudi situacija, kada tie patys merai, administracijos direktoriai susidarbina arba giminaičius kažkur, arba partiečius <...>.
Man labai apmaudu, kad toks žingsnis buvo atgal žengtas“, – apibendrino tautos atstovė.
Dabar valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovai pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, vienos kadencijos trukmė – 5 metai.
Jei kadencijų skaičius nebūtų ribojamas, tai, pataisų autorių įsitikinimu, turėtų mažiau neigiamos įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, vadovo pareigos būtų labiau patrauklios naujiems kandidatams, o esami vadovai galėtų tęsti darbus.
Be to, siūlymo iniciatorių teigimu, atsisakyti nuostatų, ribojančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičių, Lietuvai rekomendavo EBPO.
Politologas: apsimetama, kad idėja kilo iš partijos apačios
Kurie – pakeitimų šalininkų ar kritikų – argumentai atrodo stipresni?
Mykolo Romerio universiteto politologas Vyatutas Dumbliauskas svarstė, kad kritikų.
„Aš būčiau už tai, kad kadencijas reikia riboti <...>. Riboti reikia, nes administravimo mokslo yra įrodyta, kad aplink ilgalaikį vadovą susiburia pataikūnų grupė, pataikūnai jam neleidžia objektyviai vertinti situacijos <...>.
Kadencijos yra būtinos ir visos šnekos, kad ten kažkur geras vadovas, yra, mano galva, demagogija. Praktika rodo, kad reikia šviežio kraujo. Dvi kadencijos, jeigu jos po 5 metus, 10 metų yra tikrai daug, galima daug nuveikti“, – Delfi komentavo politologas.
Jis pats asmeniškai sakė, jog yra nusivylęs, kad konservatoriai siūlo naikinti vadovų kadencijų ribojimus.
„Konservatoriai daug kuo mane nuvylė, dabar čia dar vienas nuvylimo pavyzdys“, – pažymėjo V. Dumbliauskas.
Jis neatmetė tikimybės, kad konservatorių vadovybė apsimetinėja, jog iniciatyva naikinti kadencijų ribojimus gimė iš partijos apačios ir esą dėl to jos pavardžių ir nėra prie pataisų.
„Taip daroma, labai dažnai taip daroma, čia parlamentinio darbo specifika. Parlamentas – irgi žaidimo aikštelė, vyksta žaidimas pagal tam tikras taisykles. Yra statutas, bet yra ir nerašytos taisyklės, o čia tokia iš nerašytų taisyklių, kad vadovybė lyg niekuo dėta, kad kilo iniciatyva iš partijos apačios.
Visiškai įmanoma, kad vadovybė galbūt pritaria, bet negali garsiai to sakyti, nes kadencijos yra demokratijos požymis arba vienas iš bruožų, jos turi būti“, – dėstė V. Dumbliauskas.
Čepononis: tai yra eilinio Seimo nario iniciatyva
Tačiau siūlymo iniciatorius A. Čepononis aiškino, kad čia jis pats, kaip buvęs Radviliškio rajono savivaldybės meras, pamatė esamos tvarkos spragas ir pasiūlė naikinti kadencijų ribojimus.
„Jeigu pažiūrėtumėt, kada mes teikėme vienus ar kitus pasiūlymus, tai nei ministrų, nei premjerų, nei partijos vadų neraginame pasirašyti. Ir aš neraginau vien dėl to, kad po to nepripaišytų, kad, va, čia su partija jau suderinta, su premjere suderinta, su ministrais suderinta.
Ne, tai yra eilinio Seimo nario iniciatyva, ir jeigu ją pasiseks priimti, gerai, o nepasiseks, yra kitaip mąstančių, mes kiekvienas esame laivas“, – Delfi komentavo tautos atstovas.
Jis patikino, kad su premjere, ministrais ir partijos vadovybe iniciatyva nėra suderinta.
A. Čepononis išdėstė tokį situacijos matymą: jeigu savivaldybės vadovybė mano, kad bendrovės vadovas dirba blogai, neįgyvendina uždavinių ir iškeltų tikslų, vadovą gali imti ir atleisti. Dabartinės nuostatos, kai bendrovių vadovai pareigas gali eiti ne daugiau kaip 10 metų, politiko įsitikinimu, yra perteklinės.
„Kadencijų apribojimas, kada žmogus dirba gerai, nemanau, kad tai yra tikslinga. Baigė studentas, tarkime, Kauno technologijos universitete vandens specialybę, vandentvarkos arba šilumos, jis laimi konkursą, jis pradeda dirbti ir po 10 metų turi išeiti. Kodėl? Jeigu politikai gali būti penkias, šešias kadencijas, o čia profesionalas, kurių ypatingai rajonų centruose nėra“, – kalbėjo Seimo narys.
„Nesiskaityti su žmonėmis, kurie dirba sąžiningai ir pasiekia rezultatus, tai yra perteklinis reikalavimas. Net ir Europos Bendrija yra išreiškusi pastabą Lietuvai, kad šie reikalavimai yra pertekliniai“, – pridūrė jis.
Be to, išplėtus tiesiogiai renkamo mero galias, A. Čepononio manymu, jam ir reikia palikti teisę nuspręsti dėl savivaldybės bendrovių vadovų galimybių eiti pareigas.
„Aš tai sveiku protu vadovaujuosi: jei mes suteikiame galimybę savivaldybės vadovui viską tvarkyti, o dabar jis yra visiškai laisvas, net nuo tarybos nepriklausomas, tegul jis ir sprendžia, tegul jis atliepia savo iškeltus uždavinius, tegul dirba su savo vandenų, šilumos ar autobusų parku, ar vaistinių vadovais“, – kalbėjo Seimo konservatorius.
Sako, kad ir dabar galima proteguoti savus
A. Čepononis paneigė, kad jį registruoti pataisas paskatino kažkoks konkretus atvejis ar atvejai, kur, jo žiniomis, bendrovės vadovas dirba gerai, bet vadovo kadencija eina į pabaigą ir šiose pareigose dirbti toliau galimybės nebus.
„Paskatinti čia nereikia. Aš visą laiką sakiau, kad jeigu mes suteikiame galimybę savivaldybei, tada tai buvo administracijos direktorius, kuris yra šimtaprocentinis akcininkas, tai jis ir turi spręsti. Mes neturime iš Vilniaus nuleidinėti įstatymų ir nurodyti, kad, va, penki metai padirbo, po penkių metų dar padirbo ir tada eini lauk. Kodėl? Vietinė valdžia turi spręsti“, – aiškino politikas.
Jis pasakojo žinantis konkretų atvejį Utenoje, kur vienas savivaldybės įmonės vadovas išdirbo dvi kadencijas ir po to tiesiog buvo perkeltas dirbti į kitą savivaldybės įmonę.
„Ar tai yra logiška? Tai nėra logiška vien siekiant vykdyti kažkokią biurokratinę įstatymo normą“, – vertino A. Čepononis.
Į kritiką, kad panaikinus bendrovių vadovų kadencijas išaugs korupcijos, neskaidraus valdymo rizika, politikas atsakė aiškindamas, kad merai Lietuvoje keičiasi dažniau nei įmonių vadovai.
„Pasižiūrėkime į merų kadencijas, kaip keičiasi merai, ir kas dažniau keičiasi: ar savivaldybėse merai, ar įmonių vadovai. Aš manau, kad merai dažniau keičiasi, nei įmonių vadovai, ir jokios antikorupcinio įžvalgumo, kad tai būtų šeimyninė ranga... Šitoje vietoje aš žiūriu labai paprastai: jeigu tu esi vadovas, tave žmonės renka, o jeigu tu neatliepsi jų lūkesčių, tavęs neišrinks, išrinks kitą, arba jei dirbi gerai, ir paliks“, – dėstė A. Čepononis.
O nėra taip, kaip sako oponentai, kad konservatoriai pasiskyrė sau palankius vadovus ir dabar siekia juos išsaugoti pareigose?
„Nežinau, kas pasiskyrė ir kas nori išsisaugoti. Aš žiūriu į tą logišką variantą, apie kurį kalbu. Jeigu aš pasiskyriau ir norėčiau išsaugoti, tai padaryčiau kaip kažkokiam ten rajone: paimsiu ir keisiu iš šilumos vado į vandens, iš vandenų į šilumą ir viskas, jau įstatymas tvarkingas. O jeigu jie korumpuoti, jeigu šeimos nariai, visos galimybės ir dabar yra taip daryti“, – atkirto A. Čepononis.
Sako, kad nededa didelių pastangų
Politikas pasakojo, jog nededa ypatingų pastangų tam, kad Seime sutelktų koaliciją savo pataisoms.
„Bent jau dauguma merų, kurie yra Seime ir su kuriais teko kalbėtis, yra tos nuomonės, o koalicijos, kad telkčiau ar kviesčiau, tikrai to nedarau <...>, tikiuosi sveiko proto politikos“, – kalbėjo parlamentaras.
Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė A. Čepononio ir kitų parlamentarų siūlymui neriboti valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijų, toliau pataisas svarstys Seimas.
