Apriboti vadinamųjų amžinųjų vadovų kadencijas valstybinėse įmonėse nuspręsta 2017 metais, priimant įstatymą beveik pusė valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių vadovų savo pareigas ėjo daugiau nei dešimtmetį.
Tuometės šalies vadovės D. Grybauskaitės siūlymui kadencijas riboti Seimas pritarė vienbalsiai.
„Jis ne šiaip buvo sugalvotas. Bet po didžiulių skandalų valstybinėse įmonėse. Juk kai kurios jų taip ir buvo vadinamos – bebrų užtvankomis. Šiuo atveju yra labai gaila, tas užtvankas vėl yra bandoma statyti“, – priminė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, praėjusią Seimo kadenciją dirbęs parlamente.
Opozicijos atstovė Agnė Širinskienė LNK žinioms priminė, kad ši idėja buvo įrašyta ir stojimo į EBPO sąlygose.
„Buvo įpareigojama modernizuoti įmonių valdymą“, – sakė politikė.
Šiuo metu valstybinės įmonės vadovas į darbą priimamas 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas.
„Dešimt metų vadovauti valstybinei įmonei yra tikrai pakankamas terminas“, – tikino V. Sinkevičius.
Tačiau dalis Seimo narių – 1 valstietis ir 10 konservatorių, siūlo iš esmės grįžti prie senos tvarkos ir vadovų kadencijų neberiboti. Esą tai prieštarauja tos pačios EBPO rekomendacijoms. Be to, vadovui tęsti darbus ilgiau nei dešimtmetį galimybė turėtų būti sudaroma, atsižvelgiant į jo darbo rezultatus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė A. Širinskienė sako – tai žingsnis atgal.
„Kuomet tiesiog kiekviena partija turėjo įmonėse turėjo savo asmenines lesyklėles“, – sakė politikė.
Neigiamas išvadas dėl tokio Seimo narių siūlymo pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Mūsų manymu, galbūt dar nepakankamai argumentuotai atsisakoma ribojimo“, – sakė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
STT teigimu, tai atvertų kelią neskaidriai veiklai ir padidintų korupcijos riziką dėl dešimtmečiais dirbančių tų pačių vadovų ryšių su politikais. Be to, nuo ribojimo įsigaliojimo praėjo vos penkeri metai, arba tik viena vadovo kadencija.
„Kadangi kalbame apie dešimties metų ribojimą, tai sakyti, kad įstatymas veikia, tačiau nepasiteisino, būtina jį peržiūrėti, tą daryti nedelsiant – tokių argumentų nėra“, – sakė STT atstovė.
Panaikinti draudimą vadovams pareigas eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės trečiadienį pritarė ir Vyriausybė. Nors Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad išvados skamba ne visai taip.
„Ne, mūsų ministerija siūlo iš dalies pritarti tai nuostatai, kad jeigu vadovas paskiriamas antrai kadencijai, jog jam nebūtų išmokama išeitinė išmoka“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
LNK žinios reportaže citavo vieną iš dokumentų, kuriame išdėstytos ministerijos pateiktos Vyriausybės išvados.
„Siūlomos maksimalaus kadencijų skaičiaus (ne daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės) atsisakymas iš esmės būtų teigiamas žingsnis įgyvendinant EBPO Bendrovių valdysenos komiteto ir Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės siūlymus dėl įmonių vadovų atšaukimo ir terminų apribojimų“, – teigiama išvadoje.
„Nežinau, ar mes čia dabar užsiimsime teksto skaitymu. Bet ten mes pritariame tam Seimo narių siūlymui, kad nebūtų išmokama išeitinė“, – LNK žinioms sakė ministrė A. Armonaitė.
Tiek STT, tiek ir eurokomisaras V. Sinkevičius sako, kad rekomendacijų Lietuva gauna įvairių, daug ir nuolatos. Tačiau aklai skubėti jų įgyvendinti nereikia.
„Mes esame EBPO nariai, aišku, mes tam ten ir stojome, kad tas rekomendacijas gautume, įgyvendinti geriausias praktikas. Tačiau, vėlgi, visas rekomendacijas turime įvertinti – ar jos yra tinkamos mūsų realybei“, – tikino eurokomisaras V. Sinkevičius.
„Žinote, jeigu visa kita jau būtų įgyvendinta, o tik šita viena priemonė – ne, tada galbūt“, – sakė STT direktoriaus pavaduotoja R. Kaziliūnaitė.
Prieš porą metų atlikta antikorupcijos žvalgybos analizė rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse apie penktadalis darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais. O atskirose savivaldybių įmonėse giminaičių dalis siekia ir pusę darbuotojų skaičiaus. Be to, tarp valstybės įmonių vadovų daugiau nei ketvirtadalis priklausė kuriai nors politinei partijai.
Vyriausybė pritarė siūlymui neriboti valstybinių bendrovių vadovų kadencijų
Trečiadienį Vyriausybė palaikė grupės Seimo narių siūlymą netaikyti ribojimų valstybės bendrovių vadovų kadencijoms ir pateikė Ministrų kabineto išvadą parlamentui.
Seimo nariai siūlo valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams suteikti galimybę dirbti vadovaujamose pareigose ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.
„Vyriausybė nutaria iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (...) projektui ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (...) projektui“, – rašoma Vyriausybės nutarime ir akcentuojama, kad Seimas turėtų tobulinti teikiamus teisės aktus pagal pateiktas pastabas.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo projektus iniciavo konservatoriai Antanas Čepononis, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, liberalas Juozas Baublys, „valstietis“ Juozas Varžgalys bei socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Politikai akcentuoja, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įmonių vadovai negali eiti vadovaujamųjų pareigų ilgiau nei 10 metų iš eilės.
„Tokios teisės normų taikymas šiuo atveju prieštarauja teisinei logikai ir sudaromas prielaidos esamam vadovui nedėti maksimalių pastangų užtikrinant kokybišką įmonės valdymą, kuris būtų pagrįstas inovatyviu požiūriu“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Taip pat pažymima, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat paragino Lietuvą atsisakyti vadovų kadencijų skaičių ribojančių įstatymų nuostatų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
