Beje, svarbu paminėti, kad šioje kadencijoje valdantieji pakeitė tvarką ir sudarė galimybes didelių valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams pakelti algas.
Mano, kad esama tvarka prieštarauja logikai
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisas dėl bendrovių vadovų kadencijų Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos registravo praėjusių metų spalį.
Pataisas inicijavo Seimo konservatorius Antanas Čepononis, taip pat pasirašė ir kiti konservatorių frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Juozas Baublys, Seimo „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Pataisomis siūloma atsisakyti ribų ir leisti bendrovių vadovams eiti pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, tai yra ilgiau nei 10 metų.
„Pagal šiuo metu galiojančias įstatymų normas nesudaroma galimybė tos pačios įmonės vadovui toliau tęsti darbus, neatsižvelgiant į jo darbų kokybę, tai yra gerai ar blogai atliekamos pareigos, ilgiau nei 10 metų iš eilės.
Tokios teisės normų taikymas šiuo atveju prieštarauja teisinei logikai ir sudaromas prielaidos esamam vadovui nedėti maksimalių pastangų užtikrinant kokybišką įmonės valdymą, kuris būtų pagrįstas inovatyviu požiūriu“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Jame taip pat priduriama, kad atsisakyti nuostatų, ribojančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičių, Lietuvai rekomendavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Parlamentarų įsitikinimu, atsisakius vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo, esantys vadovai ir toliau tęstų esamus darbus, tai turėtų mažiau neigiamos įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, vadovo pareigos būtų labiau patrauklios naujiems kandidatams.
Įvesti ribojimus pasiūlė Grybauskaitė
Riboti bendrovių vadovų kadencijų trukmę ir skaičių dar 2017 metais pasiūlė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Nustačius valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijas ir įvedus maksimalų dviejų kadencijų vadovavimo terminą, bus sudarytos visos galimybės užtikrinti savalaikį valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių atsinaujinimą, galintį turėti lemiamos įtakos tokių įmonių veiklos skaidrumui ir jų valdymo efektyvumui“, – rašoma prezidentūros registruotų pataisų aiškinamajame rašte.
Jame teigiama, kad siūlymas riboti vadovų kadencijų trukmę ir skaičių atsirado atsižvelgus į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės ataskaitą.
„Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų pareigas einančių asmenų ribotų kadencijų nustatymas gali būti laikoma efektyvia kovos su korupcija priemone, leidžiančia ženkliai sumažinti dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančias korupcines rizikas, galinčias užkirsti kelią skaidriai, nuo atskirų politikų valios nepriklausomai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklai bei tinkamai visos valstybės interesus atitinkančiai jų priežiūrai“, – dėstoma rašte.
Seimas balsų dauguma, o daugiausia „valstiečių“ ir liberalų balsais, ribojimams per priėmimą pritarė, nuomonės Seimo konservatorių gretose dėl pakeitimų išsiskyrė.
Verta pažymėti, kad prieš vadovų kadencijų ribojimus tąkart pasisakė E. Pupinis, J. Varžgalys, balsuodamas susilaikė A. Strelčiūnas.
O štai liberalas J. Baublys, kuris dabar siūlo atsisakyti kadencijų ribojimų, balsavo už tai, kad jie atsirastų.
Už kadencijų ribojimus pasisakė dabartiniai ministrai
Kadencijų ribojimams palaikymą reiškė tuomečiai ir dabartiniai Seimo konservatoriai energetikos ministras Dainius Kreivys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu žvilgteltume, kiek įstatymas leidžia vadovui dirbti vienoje darbo vietoje su visais pratęsimais, pamatyme 15 metų. Jeigu žvilgtelsime į verslo praktiką, geras vadovas, yra laikoma, dirba maždaug iki ketverių metų. Po ketverių metų žmogus išsisemia ir fiziškai, ir idėjiškai, jam reikia atsinaujinti ir keisti darbo vietą.
Aš manau, kad tikrai šis įstatymas netgi duoda keturis kartus daugiau, negu yra bendra verslo praktika. Taigi, tikrai balsuokime už ir bus gerai“, – ribojimams pritarė D. Kreivys.
Jam antrino A. Anušauskas:
„Problemų iš tikrųjų yra ir mes ieškome būdų jas spręsti, todėl aš manyčiau, kad toks įstatymo projektas yra laiku, yra reikalingas <...>. Aš manau, kad šiuo atveju, priimdami tokį įstatymą, tikrai nesumažinsime to skaidrumo, o kaip tik jį padidinsime.“
„Pirmiausia noriu pasveikinti su tokia iniciatyva, nes viešojo sektoriaus skaidrinimas yra tikrai sveikintinas, ir labai dažnai matome, kad tiek valstybės valdomų įmonių, tiek savivaldybių įmonių vadovai jaučiasi kaip savo UAB'uose“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Trečiadienį grupės Seimo narių siūlymą atsisakyti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų ribojimų apsvarstė Vyriausybė. Visi šie trys paminėti ministrai, kurie kadaise ribojimams pritarė, dabar per Vyriausybės posėdį dėl siūlymo neriboti bendrovių vadovų kadencijų jokių pastabų neišsakė.
Per posėdį ministrų kabinetas bendru sutarimu iš esmės pritarė parlamentarų užmojui neriboti bendrovių vadovų kadencijų. Su Vyriausybės išvada galite susipažinti čia.
Leido padidinti algas didelių įmonių vadovams
Kalbant apie valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų kadencijas, verta paminėti, kad baigiantis 2021 metams konservatorės A. Bilotaitės vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymu buvo sudarytos galimybės jiems pakelti algas.
Valstybei priklausančių įmonių vadovų algos apskaičiavimas nustatomas Vyriausybės nutarimu. Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai gauna mėnesinę algą ir premiją. Pastovioji algos dalis yra susieta su Seimo tvirtinamu politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos baziniu dydžiu.
2021 metų pabaigoje Vyriausybė pritarė VRM siūlymui, kad didelių įmonių vadovų pastoviosios algos dalies koeficientas būtų didinamas.
Vyriausybė nusprendė palikti galimybę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovams šį koeficientą didinti iki 75 proc. ir tuo pačiu nustatė galimybę didelių įmonių vadovams koeficientą padidinti iki 50 proc.
Didelėmis įmonėmis pagal įstatymą laikomos tos, kurių balanse esančio turto vertė viršija 20 mln. eurų, o pardavimo pajamos per finansinius metus – 40 mln. eurų. Jei kurio nors kriterijaus įmonė neatitinka, gali užtekti to, kad joje vidutinis darbuotojų skaičius per metus viršija 250.
VRM tuomet aiškino, kad pokyčiai leis nustatyti socialiai teisingesnius ir konkurencingesnius atlyginimus.
„Esame pasidarę analizę ir matome, kad skirtingų įstaigų vadovai gauna skirtingus atlygius, nelabai kartais aišku, kokiu pagrindu, kodėl. Manome, kad atlygis turi priklausyti nuo to, koks yra rezultatas, kokios yra kompetencijos, nes neturi būti mokama už nieką, už šiaip pozicijos ar vietos užėmimą“, – LRT radijui tuomet komentavo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nustatytą 2017 metais, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kintamoji algos dalis priklauso nuo įmonės tikslų, kintamosios dalies dydį nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Mėnesinės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 procentų valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Per metus įmonių administracijų vadovams išmokėtų premijų, kurios mokamos iš įmonės pelno, dydis negali viršyti jų keturių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Širinskienė: konservatorių Vyriausybė grįžta į geriausius bebrų laikus
Atstovė iš opozicijos, Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė, kuri praėjusioje kadencijoje dirbo „valstiečių“ frakcijoje, A. Širinskienė sukritikavo šiandieninę dalies konservatorių ir Vyriausybės laikyseną dėl vadovų kadencijų.
Jos vertinimu, su siūlymais atsisakyti kadencijų ribojimo „konservatorių Vyriausybė grįžta į geriausius bebrų ir co laikus, kai dirbo amžini ir nepajudinami valstybinių įmonių ar akcinių bendrovių vadovai, kuriems nerūpėjo įmonių vadyba, bet rūpėjo tai, kaip aprūpinti savus, tai yra partinį mechanizmą“.
„Argumentai, kaip visada kilniausi – buvo EBPO pastabos ir į jas atsižvelgiama. Bet, žinant nepotizmo ir partinio protekcionizmo mastus valstybėje, toks pokytis valdysenoje neabejotinai reiškia, kad šiandien valstybinės įmonės vadovu įdarbintas tūlas konservatorius, ar koks koalicinis partietis, liks vadovauti iki tol, kol bus partiečių išlydėtas į užtarnautą poilsį, – feisbuke rašė A. Širinskienė.
– Gaila, bet taip iš esmės palaidojama valstybinių įmonių pertvarka, kurios vienas iš pagrindinių tikslų praėjusioje kadencijoje ir buvo šių įmonių depolitizavimas bei pajungimas valstybės interesams, o ne partijų lesyklėlėms tenkinti.
Juo labiau, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba projektų antikorupcinio vertinimo išvadoje pažymi, kad įstatymų projektais siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui.“
Konservatorių frakcijos seniūnė: nėra paprasta rasti gerų specialistų
Delfi kalbinta Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė svarstė, jog frakcijos gretose ir toliau bus nuomonių skirtumų dėl to, ar reikia bendrovių vadovams riboti kadencijas.
„Suprantu ir vienos pusės, ir kitos pusės argumentus, galbūt galima atrasti kažkokį vidurio kelią. Norisi, aišku, ribojant kadencijas, kad nebūtų tokio užsistovėjimo ir šviežesnio požiūrio, ir galimybių, ypatingai regionuose, ir kitiems žmonėms dalyvauti procese, o tie, kas siūlo, irgi, matyt, turi savo argumentaciją, kad nėra jau taip paprasta kartais gerų specialistų surasti ir jų pritraukti“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji pati teigė pritarianti tam, kad kadencijų ribojimai būtų panaikinti.
„Aš manau, kad kryptis yra teisinga, bet, jeigu yra susiduriama su iššūkiais randant kompetentingų vadovų, turbūt, reikia ieškoti, kaip tai spręsti – ar toks kolegų siūlomas būdas, ar kažkoks kitoks turėtų atsirasti“, – dėstė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. Širinskienės išsakytų teiginių dėl to, kad pakeitimais siekiama pareigose išsaugoti savus, politikė nesiėmė komentuoti.
„Ponios A. Širinskienės samprotavimų aš neturiu fantazijos komentuoti, nes jie pagaulūs fantazijai ir lakūs“, – pažymėjo konservatorė.
Per pateikimą siūlymui atsisakyti valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų kadencijų ribojimo Seime paramą išreiškė 60 parlamentarų, prieš balsavo 3, 15 susilaikė. Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys galite patikrinti čia.
Toliau pataisas svarstys Seimo Ekonomikos komitetas.
