Buvęs Seimo narys K. Bartoševičius teigė prašymą dėl traukimosi iš parlamento Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) išsiuntęs sausio 20 d., kai pats buvo Čilėje. Apie Seimo nario mandato atsisakymą dėl asmeninių priežasčių K. Bartoševičius viešai paskelbė sausio 23 d.
Praėjus kelioms valandoms po šio pranešimo Generalinė prokuratūra informavo prašanti panaikinti teisinę neliečiamybę K. Bartoševičiui, kadangi jo atžvilgiu dar lapkritį pradėtas tyrimas dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė ją žodžiu informavo apie tai, jog planuoja kreiptis į parlamentą su prašymu skelbti neeilinę Seimo sesiją ir jos metu nagrinėti prašymą naikinti Seimo nario imunitetą. V. Čmilytė-Nielsen teigė iš pradžių gavusi nuasmenintą informaciją ir ja su niekuo nesidalino. Tik vėliau, anot jos, buvo patikslinta, jog prokuratūra prašė K. Bartoševičiaus imuniteto panaikinimo.
K. Bartoševičius tvirtino, kad jo pasitraukimas iš Seimo nesusijęs teisėsaugos tyrimu. VRK buvusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nario mandatą panaikino sausio 24 d.
Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija įtaria, kad K. Bartoševičiui informacija apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą ir bręstantį prokuratūros kreipimąsi į Seimą galėjo būti nutekinta. Tad „valstiečiai“ siūlo parlamente steigti laikinąją tyrimo komisiją, siekiant išsiaiškinti minėtą situaciją. Apie tai „Facebook“ pranešė LVŽS atstovas Dainius Gaižauskas.
Prokuratūra kol kas nėra pranešusi apie įtarimų pareiškimą K. Bartoševičiui, taip pat nėra pranešta apie pradėtą tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo.
L. Savickas: turi būti aišku, ar nebuvo pasinaudota vidinėmis tvarkomis
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas teigė manantis, kad V. Čmilytė-Nielsen nėra išsklaidžiusi abejonių dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševčiui, tad, anot jo, yra pagrindo aiškintis situaciją.
„Galime įžvelgti, kad Seimo pirmininkė vengia to, kad mes tuos klausimus pradėtume nagrinėti. Manau, kad ir kolegos valdantieji to vengia, nes akivaizdu, kad tie klausimai yra nepatogūs.
Tuo pačiu manau, kad tokioje sudėtingoje situacijoje svarbiausia, ko galime siekti ir tikiuosi, kad pasieksime, yra labai didelis aiškumas ir skaidrumas, kad tikrai nebuvo gudriai pasinaudoti mūsų vidinėmis tvarkomis ir procedūromis tam, kad išvengti viešumo“, – Eltai komentavo L. Savickas.
Parlamentaras tvirtino, kad jį stebina ir teisėsauga, kuri bent kol kas nepraneša apie jokius patikrinimus dėl informacijos pateikimo, galimo nutekinimo. Pasak L. Savicko, jei situacija šiuo klausimu nesikeis, tai jo vadovaujama frakcija pritars tyrimo komisijos Seime steigimui.
„Labai tikimės, kad pačios institucijos padarys reikiamus žingsnius ir atitinkamai ta informacija bus atskleista. Jei taip neįvyks, o, panašu, kad nelabai viskas krypsta ta kryptimi, esu įsitikinęs, kad, jei reikės, inicijuosime. O, jei nereikės, tai bent palaikysime idėją, kad ir parlamente būtų imamasi tam tikrų žingsnių, kad tie veiksmai būtų padaryti“, – dėstė pašnekovas.
Socdemai taip pat nežada likti nuošalyje
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė Eltai teigė, kad socdemai neskuba pasisakyti už parlamentinius tyrimus, tačiau, anot jos, K. Bartoševičiaus atveju, panašu, jog laikinosios tyrimo komisijos iniciatyvai jie pritars.
„Anksčiau socdemai sakydavo, kad tų laikinųjų tyrimo komisijų kūrimas nėra labai sveikintinas žygis, nes kiekviena tarnyba turbūt turėtų daryti savo darbus. Bet, be abejo, problemą mes tame matome, ir kaltinimai yra rimti, ir veiksmų tolimesnių nesimato, ir visuomenė yra įsiaudrinusi. Pateikta informacija skamba baisiai, tai tikrai svarstysime ir kaip opozicija neliksime nuošalyje“, – tvirtino O. Leiputė.
Ji vylėsi, kad pati teisėsauga artimiausiu metu suteiks daugiau informacijos apie K. Bartoševičiaus skandalą, apie tai, kaip informacija buvo pateikta Seimui. Jei to nebus, tvirtino O. Leiputė, teks imtis parlamentinio tyrimo.
„Norėtųsi, kad būtų pateikta aiškesnė informacija. Jeigu jos nebus, tai mes taip pat būsime aktyvūs, sprendžiant šitą klausimą“, – aiškino opozicijos atstovė.
O. Leiputė neatmetė, kad tyrimo komisijos klausimu galima būtų surengti ir neeilinę Seime sesiją, mat, kaip užsiminė politikė, parašai sesijos sušaukimui yra surinkti.
V. Fiodorovas ragina konservatorius nenukreipti dėmesio nuo istorijos
Eltos kalbintas opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas tikino, kad „darbiečiai“ yra pasiryžę pritarti idėjai dėl parlamentinės tyrimo komisijos, kuri aiškintųsi, ar K. Bartoševičiui galėjo būti nutekinta informacija apie teisėsaugos tyrimą jo atžvilgiu.
Opozicijos atstovas tikino, kad apie šią iniciatyvą būtina kalbėti kuo garsiau, mat, anot jo, konservatoriai, prabilę apie Seimo nario imuniteto naikinimą, esą bando nukreipti dėmesį nuo K. Bartoševičiaus skandalo.
„Diskusija turėtų būti ne dėl neliečiamybės naikinimo, apie ką dabar kalba konservatoriai, norėdami nukreipti dėmesį nuo esminio klausimo. Esminis klausimas šiuo metu turėtų būti apie tai, kas nutekino informaciją, kuri neturėjo būti nutekinta. (...) Manau, kad mūsų frakcijoje galėtų rastis pritarimas šitam klausimui, nes šis klausimas yra svarbus. Tikrai nėra sutapimas, kai 15-20 minučių bėgyje žmogus (K. Bartoševičius – ELTA), nesantis net Lietuvoje, kiek supratau, priima tokį sprendimą (trauktis iš Seimo – ELTA) lyg niekur nieko ir sako, kad apie tai seniai galvojo. Akivaizdu, kad kažkas nutekino tą informaciją“, – tikino V. Fiodorovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad dėl parlamentinio tyrimo iniciatyvos galima būtų šaukti neeilinę Seime sesiją. Tiesa, pasak „darbiečio“, į sesiją reikėtų įtraukti ir daugiau klausimų.
„Jeigu mes į neeilinę sesiją įtrauktume daugiau klausimų, tai tikrai manau, kad galima sugrąžinti Seimo narius iš nuotolinio darbo į darbą Seime“, – tvirtino politikas.
A. Širinskienė: nustebusi klausiau Seimo pirmininkės
Opozicinės Regionų frakcijos parlamente atstovė Agnė Širinskienė Eltai atviravo, kad, jos įsitikinimu, K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš Seimo istorijoje yra likę neatsakytų klausimų. Ji, kaip ir kiti kalbinti parlamentarai, vylėsi, kad į tuos klausimus dar atsakys teisėsauga, nes jie disponuoja platesnio spektro informacija.
„Vis dėlto šiuo atveju jie yra tie turintieji visus dokumentus, jie gali geriausiai nusistatyti asmenis, kurie žinojo, nors, pavyzdžiui, nustebusi vakar klausiausi Seimo pirmininkės vienoje iš laidų, kur ji sakė, kad apie galimą atvejį, kad (prokuratūra – ELTA) prašys nuimti imunitetą, ji buvo informuota jau ne pirmadienį, o penktadienį žodžiu. Tai panašu, kad kuo toliau eina laikas, tuo labiau aiškėja, kad tas ratas žmonių, įskaitant ir politikų, buvo pakankamas, kad galėtų numanyti ir įspėti K. Bartoševičių dar penktadienį“, – svarstė A. Širinskienė.
Jos teigimu, jei parlamentarai užsimotų tirti galimą informacijos nutekinimą, kiltų riziką, kad pati byla dėl seksualinės prievartos prieš nepilnamečius taptų politizuota. Tačiau, pasak A. Širinskienės, jei teisėsauga ir toliau tylės, aiškintis situaciją turėtų parlamentarai.
„Jeigu tarnybos nesiima, kaip girdime, tyrimo, tai šiuo atveju, taip, tas variantas pasiaiškinti situaciją Seime yra galimas, pasižiūrėti, kaip pas mus pačius judėjo dokumentai. Yra ta galimybė, neatmetu, kad iki jos galime pribręsti“, – aiškino Seimo narė.
