Policijos departamentas A. Martinkaus kaltinimus atmeta.
A. Martinkaus raštas, su kuriuo susipažino ELTA, adresuotas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo frakcijų seniūnams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Stasiui Šedbarui ir kitiems parlamentarams.
Jame buvęs pareigūnas prašo inicijuoti Seime laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją ir ištirti buvusių ir esamų policijos pareigūnų, tarp kurių – buvęs LKPB viršininkas Rolandas Kiškis, jo buvęs pavaduotojas Andžejus Roginskis, buvęs Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas – veiksmus.
A. Martinkus rašte dėsto, kad minėtų pareigūnų veiksmuose jis įžvelgia galimus nusikaltimus – dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą ir kt.
Tiesa, kaip Eltai teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, A. Martinkaus pateikta informacija yra netiesa.
„Buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūno A. Martinkaus, atleisto iš užimamų pareigų dėl šiurkščių kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimų, ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, ir tuo pagrindu leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo paskleista informacija neatitinka tikrovės. Atleidimas buvo apskųstas teismui ir pripažintas teisėtu“, – teigė R. Matonis.
Pasakoja apie kovą dėl policijos generalinio komisaro posto
„Kadangi 2019-ųjų metų lapkričio mėnesį turėjo baigtis Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo 5 metų kadencija, dar 2019 m. rugsėjį Lietuvos prasidėjo visuomenei nematoma kova dėl generalinio komisaro posto, kuriai dirba buvo ruošiama dar anksčiau.
Nors vyriausiasis Lietuvos komisaras Linas Pernavas viešai minėjo, kad sutiktų pasilikti šiame poste dar penkmečiui, tačiau užkulisiuose ėmė virti aštri kova dėl šio posto pačių teisėsaugininkų tarpe. Tuo metu matėsi, kad turėjome turėti naują policijos vadovą, o pagrindinis pretendentas juo tapti buvo Renatas Požėla, tuo metu vadovavęs Valstybės sienos apsaugos tarnybai“, – rašte Seimui dėstė A. Martinkus.
Rašte teigiama, kad esą 2017 m. tuometinis LKPB viršininko pavaduotojas A. Roginskis, kuris neva save laikė tinkamiausiu kandidatu į policijos generalinius komisarus arba bandė užkirsti kelią R. Požėlos skyrimui į minėtas pareigas, atvyko į vienas iš LKPB patalpų ir esą nurodė pradėti galimai neteisėtą žvalgybinį tyrimą.
„Andžejus Roginskis atvyko į LKPB (...) tarnybines patalpas Žvėryne, susitikęs mane patalpose, dalyvaujant mano tiesioginiam vadovui Gintui Venslovui, nurodė, kaip šiuo metu vertinu, klastojant oficialų dokumentų turinį, naudojant neatitinkančios tikrovės faktus, inicijuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimą“, – rašte dėsto A. Martinkus.
Buvęs pareigūnas rašte tvirtino, kad jam esą liepa Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką susieti su „Kamuolinių“ nusikalstama grupuote ir dėl to pradėti jo sekimą. A. Martinkus įtaria, kad tokiu būdu bandyta sukompromituoti tuometinį VSAT vadovą R. Požėlą ir jį deleguoti į policijos generalinius komisarus ketinusį tuometinį premjerą Saulių Skvernelį.
„Išgalvotai jį (J. Pirožniką – ELTA) susiejant su kaip viešai nurodoma Lietuvoje veikusios nusikalstamo susivienijimo „kamuoliniai“ vadovais ir jų tariamai nusikalstamais ryšiais. Taigi, buvo nurodyta neteisėtai inicijuoti kriminalinės žvalgybos bylą“, – dėstoma rašte.
A. Martinkus rašte Seimui dėsto, kad jam šis A. Roginskio nurodymas pasirodęs keistas, ji tyrimą pradėjimą vilkino. Tačiau, kaip rašo buvęs pareigūnas, maždaug po mėnesio jis iš tuometinio savo vadovo G. Venslovos gavo „privalomą nurodymą pradėti sukurti tarnybinius dokumentus“, nes „A. Roginskis laukia, kol kuo greičiau tai bus padaryta“. Ekspareigūnas tikino, kad žvalgybinis tyrimas buvo pradėtas.
„Tokiu būdu tuometinis LKPB viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis savo rezoliucija ant jam pateikto išgalvoto turinio tarnybinio pranešimo uždėjo rezoliuciją, nurodančią pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, užvesti atskirą bylą ir rinkti duomenis apie aukščiausius tuometinius teisėsaugos pareigūnus: tuometinį VSAT vadą Renatą Požėlą (gelbėjimo stotyje buvo įdarbinės savo sūnų, su juo bendraujantį tuometinį LRV kanclerį Algirdą Stončaitį (prieš tai buvęs VRM kancleris), tuometinį Kauno apskrities VPK viršininką Darių Žukauską, taip pat aukščiausio rango politikus – Seimo narį, vėliau (...) aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Seimo narį Artūrą Skardžių ir kitus“, – rašte dėsto A. Martinkus.
