„Dabar rengiamės vėl pakartotiniam konkursui, nes pirmasis pirkimas neįvyko – neatsirado norinčių tomis sąlygomis sudaryti sutartį dėl barjero tvarkymo“, – Eltai teigė G. Mišutis.
„Čia problema yra vis dėlto labai dideli atstumai, nes siena su Baltarusija yra 680 kilometrų. Tai turi būti reagavimo greitis. Galime spėti, kad tiems potencialiems rangovams sudėtinga ir tą budėjimo režimą įvesti, kadangi labai ilgi atstumai ir yra nuošalios vietovės, sunkus privažiavimas ir panašiai. Tai, kaip bebūtų, pirmas neįvyko, rengiama medžiaga antram konkursui“, – pridūrė jis.
Pasak G. Mišučio, siekiant pritraukti naują rangovą, ketinama fizinį barjerą skaityti į mažesnius ruožus.
„Galbūt tada būtų lengviau netgi rajoniniais lygiais, net ne regioniniais“, – sakė VSAT atstovas kartu pridurdamas, kad taip pat šiuo metu yra vykdoma rinkos konsultacija, kuri gali prisidėti prie konkurso įgyvendinimo.
„Paraleliai dabar vykdoma rinkos konsultacija, vėl kalbamasi su potencialiais rangovais, kurie ateitų į konkursą, išreikštų norą dalyvauti“, – paaiškino VSAT atstovas.
G. Mišutis pažymi, kad šiuo metu kol kas gadinimai vis dar taisomis pasieniečių jėgomis. Vis tik, atkreipia dėmesį jis, šiais metais fiksuoti vos šeši fizinio barjero apgadinimai.
„Dabar jų (neteisėtų migrantų, mėginančių kirsti sieną – ELTA) yra šiek tiek mažiau. Dabar yra lengviau, šiemet buvo tik šeši, tai užkardų logistų pajėgomis juos tvarkome... Tai didelės bėdos nėra, bet ateičiai vis tiek reikia tokio subjekto, kuris tuo užsiimtų“, – aiškino VSAT atstovas.
ELTA primena, kad Baltarusijos pasieniečiai aktyviais veiksmais tebeprisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą. Anot VSAT atstovų, Baltarusijos pareigūnai atgabena migrantus iki valstybės sienos, juos atlydi į vietas, kuriose nėra fizinio barjero, arba padeda gadinti fizinį barjerą neteisėtam perėjimui į Lietuvą.
