Apie tai, kad dėl skandalo konservatoriai turi imtis drastiškų žingsnių, o partijos pirmininkas – pasitraukti iš pareigų, M. Martišius kalbėjo TV3 laidoje „Dienos komentaras“.
Martišius: neužtenka barstytis galvos pelenais
Prisimenant, kad artėja rinkimai, tai, pasak jo, būtų logiškas žingsnis.
„Dabar konservatorių rinkėjams atsistojus ir pasakius „balsuokite už mano partiją“, oponentai pasakys „palaukit, kaip pas jus buvo, kaip tas žmogus pas jus pateko?“. Neužteks žodžio, kad mes tam nepritariam, labai gailimės ir panašiai. Reikia veiksmų. O veiksmai yra išdirbti Vakarų demokratijose – partijos pirmininko pasitraukimas.
Konservatoriai į rinkimus atėjo su daugybe problemų – yra augančios kainos, infliacija ir taip toliau. Plius yra vidinės problemos – Majausko išėjimas, Raseinių konservatorių išstojimas. Bet vyšnia ant torto – labiau kakutis ant torto – yra ši istorija. Ir viskas. Tu to torto nebegali valgyti. Tu turi kažką keisti, o keisti turi drastiškais veiksmais. Neužtenka pelenais barstytis galvos“, – dėstė politinės komunikacijos specialistas.
Apie tai, kad pirmininko atsistatydinimas po tokio skandalo būtų deramas žingsnis, kalbėjo ir opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Jeigu tai būtų mūsų atveju, jeigu tai būtų mūsų frakcija, jeigu aš būčiau žmogus, kuris pakviečiau tą žmogų į frakciją ir taip toliau, aš nežinau, aš manau, kad atsistatydinčiau tiesiog. Tiesiog paprasčiausiai“, – penktadienį „Žinių radijui“ komentavo politikas, kurį cituoja ELTA.
„Jis Seimo narys, jis pakviestas į frakciją, jis dirbo frakcijoje. Bet kokiu atveju, čia įvykis, kuris nėra eilinis“, – pridūrė R. Karbauskis.
Spurga: trauktis nėra reikalo
Tačiau Delfi kalbintas Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga teigė nematantis priežasčių, kodėl G. Landsbergis turėtų palikti pareigas.
„Dabar tarsi partijai [reikia] prisiimti kaltę ir atsakomybę, ir partijos pirmininkui atsistatydinti – aš asmeniškai tokio poreikio nematau“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad tokios vieningos praktikos atsistatydinti ištikus skandalams, apie ką kalbėjo M. Martišius, Vakarų demokratijose nėra ir į tai, anot politologo, apeliuoti nereikėtų.
„Dėl to, ar šiuo atveju partijos pirmininkas turėtų atsistatydinti, tai yra partijos reikalas. Tai nėra teisinis klausimas. Tai yra, turbūt, rinkimų taktikos ir bendravimo su rinkėjais klausimas <...>. Partija turėtų apsispręsti, ar tai daryti“, – kalbėjo S. Spurga.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad K. Bartoševičius – nenuteistas, o įtarimai tik reiškiami, įvykio detalių nežinome.
„O mes nuėjome toli į priekį, skandalas įvykęs, užantspauduotas, kažkas dėl to kaltas, ne tik tas žmogus“, – komentavo S. Spurga.
Nesąžininga komunikacija
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad K. Bartoševičius nebuvo konservatorių partijos narys, o į Seimą pateko su sąrašu.
„Aš asmeniškai jokios partijos kaltės nematau, nes niekas tokių dalykų nežino, jokių signalų, kaip suprantu, nebuvo. Tai yra tokie dalykai, kurie trenkia kaip žaibas iš dangaus ir mes neturime savybės – nei partijos vadovybė, nei įstaigų vadovai – įlįsti į žmogaus galvą ir pamatyti, kas jis toks yra, jei jis viešame gyvenime, savo įvaizdyje neturi ydų“, – toliau dėstė S. Spurga.
Politologas išreiškė požiūrį ir apie oponentų bandymus kelti versijas, kad konservatoriai kažkaip sužinojo apie ikiteisminį tyrimą ir informaciją perdavė K. Bartoševičiui, kad šis galėtų imtis veiksmų ir pasitraukti iš Seimo.
Politologas svarstė, kad tai nebūtinai galėjo padaryti konservatoriai ir juos minėti tokiame kontekste nesąžininga.
„Taip, tas laikas, kad jis apsisprendė tarp komandiruočių, kelia įtarimus, bet ne visai sąžininga sakyti, kad būtent partijos nariai taip padarė. Jeigu mes nežinom, tai nežinom: galėjo ir ne partija, galėjo ir kiti žmonės [informuoti]“, – kalbėjo pašnekovas.
Ar konservatoriai laiku ir adekvačiai sureagavo į generalinės prokuratūros žinią apie ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių prievartavimo ir tvirkinimo, kuriame figūruoja frakcijos bendražygis K. Bartoševičius?
S. Spurgos nuomone, reakcija buvo tinkama.
„Aš manau, kad nebuvo nei vadovybės, nei partijos narių pasakymo, kad čia gal gerai, kad nieko tokio, nebuvo kažkokio dengimo. Visi, kurie kalbėjo, kalbėjo teisingai. Galbūt galėjo greičiau susirinkti, greičiau ir stipriau pasakyti, bet čia yra subjektyvūs vertinimai, visada galima kažką padaryti geriau“, – teigė jis.
Didysis kabliukas
Savo ruožtu, Klaipėdos universiteto politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, G. Landsbergiui tikriausiai reikėtų trauktis, jei K. Bartoševičius būtų buvęs partijos narys.
O dabar, pasak jos, pasakyti sudėtinga.
„Iš vienos pusės žiūrint, atrodytų, kad gal ir reikėtų [pasitraukti].
Prisiminkime yra buvę, pavyzdžiui, policijos pareigūnai ką nors darbo metu netinkamo padaro, tada reikalaujama ministro galvos, kur atrodytų, o kur čia sąsajos, kai žmonės tarpusavyje vienas kitų nepažįsta. Tai ir čia galbūt pasitraukti būtų moralu.
Iš kitos pusės, reikia pagalvoti, o kas iš to, kokios to pasekmės, ką tai pakeis, ką duos <...>. Juo labiau, kad minėtas asmuo, kuris dabar yra pakliuvęs į akiratį, nebuvo partijos narys. Čia yra, matyt, tas didysis kabliukas: jeigu tai būtų buvęs partijos žmogus, aš galbūt ir pritarčiau idėjai“, – svarstė pašnekovė.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat įvertino ir sukritikavo politikų bandymus išnaudoti šį skandalą ir krautis taškus.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: politikai bando vaidinti
„Visi stengiasi sau užsidėti pliusą: kas pakomentuos aštriau, kas bandys – drįsčiau pasakyti – pavaidinti labiau susirūpinusį susiklosčiusia situacija. Bet, kadangi esame teisinė valstybė, mano giliu įsitikinimu, visos šitos kalbos labai stipriai kenkia vykstančiam ikiteisminiam tyrimui.
Kodėl kenkia? Todėl, kad bandoma visais būdais išgauti kuo daugiau detalių, kas atsitiko, o kiekvienas toks bandymas sukelia pavojų aukoms būti išviešintoms.
Mano giliu įsitikinimu, visi Seimo nariai ir politikai, kurie nėra Seime, tik dar labiau pila alyvos į ugnį, kur derėtų labiau kliautis visomis atsakingomis ir tikėtis, kad jos šią problemą išspręs“, – dėstė politologė.
Jos vertinimu, konservatorių vadovybė tinkamai ir iš esmės laiku sureagavo į žinią apie K. Bartoševičių: suprantama, kad užsienio reikalų ministro kėdėje dirbantis G. Landsbergis sureagavo tada, kai galėjo, galbūt anksčiau esą galėjo pasisakyti neseniai į partiją įstojusi premjerė Ingrida Šimonytė.
„Bet, matyt, šokas <...>. Šoko reakcija – labiausiai tikėtinas dalykas, nes šokas buvo visiems ir čia nereikia būti nei ministre pirmininke, nei Seimo pirmininke, nei partijos pirmininku. Čia bet kuriam eiliniam Lietuvos gyventojui buvo šokas ir aš nelabai įsivaizduoju, kad žmogus galėtų iš karto adekvačiai sureaguoti ir kažką pasakyti“, – komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Šimonytė: kolektyvai atsako už kolektyvinius veiksmus
Reaguodami į mestus įtarimus buvusiam frakcijos nariui K. Bartoševičiui, ketvirtadienį konservatoriai pristatė bendrą bendražygių poziciją.
Partija išreiškė užuojautą visoms bet kokios formos smurto aukoms ir atsiprašė dėl situacijos, išreiškė lūkestį, kad teisėsaugos institucijos kaip įmanoma greičiau objektyviai, principingai ir sąžiningai pateiks atsakymus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo rezultatų.
Su visa pozicija galite susipažinti čia.
Reaguodama į situaciją, premjerė I. Šimonytė sakė, jog apgailestauja, kad į visa tai buvo „įveltas“ Seimas, partija, o faktas, kad „Seimo nario pavardė atsirado pranešime prie tų straipsnių, kuriuos mini Generalinė prokuratūra“, pasak jos, „negali būti interpretuojamas kitaip kaip sukrėtimas“.
„Žinau, kad tai yra toks šokas, kurį reikės išgyventi. Žinau, kad tuo pasinaudos daugelis žmonių, bandydami kažkaip siekti kažkokios, nežinau, kolektyvinės atsakomybės, bet kolektyvai atsako už kolektyvinius veiksmus“, – interviu BNS kalbėjo I. Šimonytė.
„Suaugę žmonės atsako už savo padarytus veiksmus, pirmiausia, patys“, – pridūrė ji.
Teigia, kad mesti įtarimai nepagrįsti
Anksčiau šią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, kuriame figūruoja buvęs konservatorių frakcijos narys K. Bartoševičius. Politikas neseniai atsisakė Seimo nario mandato.
Tiesa, K. Bartoševičius tikino, jog mandato atsisako ne dėl pradėto tyrimo, o dėl asmeninių priežasčių, pablogėjusios psichologinės sveikatos: kreipimąsi dėl mandato atsisakymo Vyriausiajai rinkimų komisijai jis pateikė penktadienį, apie tai viešai pranešė pirmadienį ryte.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra apie pradėtą tyrimą viešai paskelbė pirmadienio vidurdienį.
K. Bartoševičius teigė, kad Generalinės prokuratūros mesti kaltinimai dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo – nepagrįsti.
Dabar panaikinus K. Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę, byloje jam gali būti pareikšti oficialūs įtarimai, bet prokuratūra bent kol kas apie tai viešai nepranešė.
Tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamajame kodekse, dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių prievartavimo, tvirkinimo buvo pradėtas lapkričio 15 dieną, informavo prokuratūra.
Jei konkrečiau, K. Bartoševičiui mesti įtarimai reiškia, kad nuo jo galimai nukentėjo mažiausiai du nepilnamečiai – mažametis, kuriam 14 ar mažiau metų, ir nepilnametis, kuriam daugiau nei 14 metų.
