„Tik tam reikia, kad tavo vyro šeima būtų lenkakalbiai ir moterys vyro giminėje turėtų tokią pačią pavardę“, – „LNK Žinioms“ komentavo vilnietė Akvilė Plaipė.
Tiesa, sistemą įmanoma apeiti – galima vykti į užsienio šalį, savo santuoką registruoti ten, o Lietuvoje ieškoti tinkamos vietos, pavyzdžiui, lenkakalbių mieste, nuvežti dokumentus, kad pavardę patvirtintų.
„Ir tai dar nėra garantijų, kad turėtum tokią pavardę, kokios nori“, – sakė A. Plaipė.
Kai kurių Seimo narių įsitikinimu, tokia situacija – diskriminacinė, Lietuva esą jau pribrendo pokyčiams.
„Jeigu vyras yra Šarka, tai moteris gali būti Šarkė arba Šarkienė, tačiau Šarka, kas yra labai gražus lietuviškas žodis, būti negali, nes to neleidžia pavardžių darybos taisyklės“, – pasakojo Seimo Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.
Teisininkai išradingi
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė sutiko, kad lietuvių kalboje yra žodžių, kurie baigiasi galūne -a, pavyzdžiui, vėpla, kerėpla, ir nerodo giminės.
„Bet nežinau, ar jie labai patrauklūs“, – svarstė ji.
Lietuvių kalbos komisijos nuomone, esama situacija nėra diskriminacinė, nes nusiskundimų dėl pavardžių galūnių nėra daug – esą sulaukta vos keleto skambučių.
„Nematėme mes jokios diskriminacijos. Jeigu slavų pavardės sudaromos pagal slavų atskirų kalbų taisykles, o lietuvių moterų pavardės – pagal lietuvių kalbos taisykles, tai kokia čia diskriminacija? Galėtume sakyti, gal mane diskriminuoja važiavimas dešine kelio puse, gal kaire man būtų smagiau“, – dėstė V. Meiliūnaitė.
Visgi, pasak jos, komisija pokyčiams pritartų, bet su sąlyga.
„Tam, kad keistum nusistovėjusią sistemą, turi būti poreikis, kurį reikia išmatuoti“, – teigė V. Meiliūnaitė.
Visą pokalbį su ja galite rasti čia:
I. Pakarklytė aiškino, kad poreikis yra, jį esą išmatavo.
„Nuo pat kadencijos pradžios sulaukiau žinučių ir iš moterų, ir iš vyrų“, – teigė ji, bet nepatikslino, kiek žmonių kreipėsi.
Teisininkė Guoda Šileikytė taip pat patvirtino sulaukianti kreipimųsi dėl galimybių turėti pavardę su galūne -a, tačiau tenka atsakyti neigiamai, o išimtys taikomos tik toms moterims, kurios teka už užsieniečių. Taip pat pasiseka tiems, kurių giminėje buvo tokia galūnė.
„Bandome ieškoti visokių išimčių ir pasižiūrėti kūrybiškai. Yra ir pavardžių žodynas, kur galima žiūrėti jų kilmes. Taip pat galima pasikalbėti su giminės moterimis, galbūt iš tiesų visą laiką giminės moterys turėjo galūnę -a. Tokiu atveju tai irgi yra vienas iš argumentų, kodėl naujai atėjusiai į šeimą, susituokusiai moteriai taip pat palikti galūnę -a“, – pasakojo teisininkė.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie moteriškų pavardžių galūnes žiūrėkite čia:
