„Vakarus visą laiką veikė ir Rusijos kultūros hipnotizuojamas žavesys, ir jos nešama korupcija. Kalbu apie neįtikėtiną, precedento neturintį Vakarų elitų korumpuotumą, kai rusai pirko ištisas valstybes“, – sako Hromenko. Jo nuomone, ryškiausi bent dviejų valstybių Europos valstybių pavyzdžiai.

Jis taip pat konstatuoja, jog Rusijai pavyko smarkiai paveikti ne tik Vakarų visuomenių, bet ir Ukrainos gyventojų sąmonę. Net po 2014 m. Rusijos agresijos, Krymo ir dalies Donbaso okupacijos daugybė ukrainiečių tebetikėjo Rusijos propaganda.

„Nuo 2014 iki 2022 metų apie 20 proc. Ukrainos gyventojų teigė maną, jog Rusija nėra priešė ir agresorė, – sako istorikas. – Jų požiūriu, 2014 metais tiesiog įvyko nesusipratimas, kurį išprovokavo amerikiečiai, norėję įsteigti karinę bazę Sevastopolyje ir grasinti iš Ukrainos teritorijos Maskvai. Jie galvojo tai, ką visą laiką skelbė Rusijos propaganda.

Jie manė, kad Rusija šitaip reagavo į JAV pastangas įtraukti Ukrainą į NATO. Jie tikėjo, kad ukrainiečius su rusais supykdė amerikiečiai. Dvidešimt procentų Ukrainos gyventojų tikėjo visais šitais propagandiniais dalykais! Tikėjo net žmonės, gyvenę rusų apšaudomose teritorijose. Jie aiškino: „Mes nežinome, kas mus apšaudo. Gal tai Ukrainos kariuomenė. Mes paprasti žmogeliai, mums politika nerūpi, mes tikime Putinu. “

Viename savo straipsnių teigiate, kad Putino Rusija ima semtis vis daugiau ne iš sovietinės, o iš carinės politinės mitologijos. Akivaizdu, kad esama rusiškojo imperializmo tęstinumo. Kaip manote – kur yra jo šaknys?

Oho. Tai be galo gili tema. Nes tos šaknys – labai giliai. Pirmosios jo šaknys matyti XV amžiuje. Tada paaiškėjo, kad Maskovija – vienintelė stačiatikiška valstybė. Šis faktas taip smarkiai tvojo per rusiškas smegenis, kad tuomečio smegenų sutrenkimo padariniai juntami iki šiol.

Penkis šimtus metų Rusijos stačiatikiai laiko save pačiais teisingiausiais stačiatikiais. Ir jie įsitikinę, kad jų rusiškas stačiatikiškas Dievas yra pats svarbiausias ir teisingiausias.

Kita rusiškojo imperializmo šaknis – tai kova su Lietuva dėl Kyjivo XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje. Kyjivas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje, o Maskvos kunigaikščiai ėmė aiškinti, kad Kyjivas istoriškai priklauso jiems, nes jie esą tiesioginiai Kyjivo kunigaikščio Vladimiro Didžiojo palikuonys. Ir šimtą metų Maskva bandė atimti Kyjivą iš Lietuvos.