Prestižiniame Vilniaus rajone – neteisėtų statybų drama: prabangaus namo gali laukti liūdnas likimas

Vilniaus prestižinio Žvėryno mikrorajono širdyje prasidėjusios statybos užminė mįslę ne tik vilniečiams, bet ir statybos inspektoriams. Pastarieji nusprendė, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Be to, inspektoriai šiame sklype užfiksavo ir savavališkos statybos atvejį.

Užfiksavo savavališką statybą

Birutės g. 37 sklype vykstančios gyvenamojo namo statybos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dėmesio centre. Kaip inspekcija informavo Delfi, po patikrinimo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė išdavė neteisėtą leidimą, o taip pat nustatytas savavališkos statybos atvejis.

Sklypo, kurio plotas – 0,0701 ha, Registrų centro duomenimis, savininkai yra Feliksas Zacharevičius ir Stanislava Zacharevičienė.

Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2023 01 11 atsirado įrašas – savavališka statyba (kadastro žyma). Įregistravimo pagrindas – informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimas.

Registrų centro duomenimis, F. Zacharevičius yra UAB „Julrovita“ vadovas (įmonės akcininkė yra S. Zacharevičienė) ir UAB „Polywood“ akcininkas.

Delfi bandė susisiekti su sklypo savininkais, tačiau jų komentaro gauti nepavyko. F. Zacharevičiaus kontroliuojama UAB „Polywood“ atsiuntė atsakymą: „Situacijos nekomentuojame.“

Tuo metu Statybos inspekcija jau atliko patikrinimą. Jos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi informavo, kad statybos vyksta nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad nagrinėjant 2022-09-06 gautą skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-12-02 išduoto leidimo statyti naują statinį žemės sklype Birutės g. 37, Vilnius, išdavimo ir statybos vykdymo šiame žemės sklype teisėtumo, Statybos inspekcija 2022-10-19 atliko vykdomų statybų, adresu Birutės g. 37, Vilniuje, patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad vienbutis gyvenamasis namas Birutės g. 37, Vilniuje, statomas nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių“, – teigė R. Kėkštienė.

Anot jos, garažas pastatytas ne ten, kur buvo numatyta: „Pagal 2018 m. parengtą statinio projektą garažas prie gyvenamojo namo suprojektuotas sklypo pietų pusėje. Patikrinimo metu nustatyta, kad faktiškai garažas pastatytas sklypo šiaurės pusėje, t. y. pakeista statinio vieta žemės sklype.“

VTPSI taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė daugybę kartų sulaukė statytojo prašymų įteisinti savavališką statybą, tačiau ji naujo leidimo neišdavė.

„Tyrimo metu statytojas paaiškino, kad yra parengęs projekto A laidą, nes statybos metu buvo nukrypta nuo projekto (0 laidos, kuriai išduotas SLD) sprendinių. Taip pat, kad 14 kartų (nuo 2021-06-09) yra kreipęsis su prašymais į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl naujo SLD pagal parengto projekto A laidą išdavimo, tačiau leidimas nebuvo išduotas. Patikrinusi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) duomenis, Statybos inspekcija nustatė, kad ir 15 kartą 2022-12-19 pateiktas prašymas išduoti SLD, kuriuo siekiama įteisinti savavališkos statybos darbus, pateikiant savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą buvo netenkintas“, – aiškino R. Kėkštienė.

Jos teigimu, statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas: „Informuojame, kad 2023-01-11 surašytas savavališkas statybos aktas; paskesni veiksmai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bus vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka.“

Savivaldybės išduotą leidimą pripažino neteisėtu

Taip pat Statybos inspekcija nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė išdavė neteisėtą statybos leidimą.

„Statybos inspekcija patikrino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-12-02 išduoto SLD statyti naują statinį teisėtumą ir nustatė, kad leidimas išduotas neteisėtai. Tikrinant SLD nustatyta, kad žemės sklype Birutės g. 37, Vilniuje, suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas su požeminiu automobilių garažu. Pastato požeminis automobilių garažas ir įvažiavimas (nusileidimas) į jį suprojektuoti 10 mm atstumu nuo žemės sklypo Latvių g. 51, Vilniuje, ribos. Prie prašymo išduoti SLD nėra gretimo kaimyninio žemės sklypo Latvių g. 51, Vilnius, savininkų rašytinių sutikimų statyti žemės sklype Birutės g. 37, Vilniuje, vienbutį gyvenamąją namą (požeminį automobilių garažą), neišlaikant norminių atstumų iki žemės sklypo Latvių g. 51 ribos.

Šiuo metu rengiama išvada dėl kreipimosi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-12-02 išduoto SLD galiojimo panaikinimo“, – teigė R. Kėkštienė.

Jei teismas panaikintų Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą, šį statinį gali tekti nugriauti.

Savivaldybės atstovas: viskas dėl žmogiškosios klaidos ir didelio darbo krūvio

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas paaiškino, kodėl savivaldybė daugybę kartų atsisakė išduoti naują statybos leidimą, kuriuo siekiama įteisinti nuo projekto sprendinių nukrypstantį statinį.

„Sklypo savininkas iš tiesų daugybę kartų kreipėsi į savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo, kuriuo būtų įteisintas nuo projekto sprendinių nukrypstantis statinys. Prašymai atmesti dėl įvairių priežasčių: nesutvarkytų dokumentų, neteisingai nurodytų statinio rodiklių, nesumokėtos infrastruktūros plėtros įmokos ir panašiai. Kalbant apskritai, įteisinti savavališką statybą Statybos įstatymas leidžia. Tokiu atveju reikia susimokėti įmoką už savavališką statybą, atlikti projekto ekspertizę ir gauti statybos leidimą“, – teigė G. Grubinskas.

Be to, jis sutiko su VTPSI pozicija, kad šiuo atveju savivaldybė išdavė neteisėtą leidimą. Tai esą įvyko dėl žmogiškosios klaidos ir dėl didelio darbo krūvio.

„Vertiname VTPSI darbą, visuomet su ja bendradarbiaujame ir pasitikime institucijos sprendimais. Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, gauti gretimo sklypo savininkų rašytinį sutikimą privaloma, kai neišlaikomi norminiai atstumai iki sklypo ribos. Jei leidimas išduotas neturint sutikimo – įsivėlė žmogiškoji klaida, kurią galėjo lemti didelis darbo krūvis. VTPSI atliekama kontrolės funkcija yra naudinga, nes padeda užtikrinti procesų skaidrumą ir išvengti klaidų kartojimosi“, – nurodė G. Grubinskas.

Ar šiuo atveju statytojas, norėdamas įteisinti savavališką statybą, turi gauti gretimo sklypo savininko sutikimą?

Į šį klausimą G. Grubinskas atsakė štai taip: „Taip, teisės aktuose numatytas reikalavimas dėl gretimo sklypo savininkų sutikimo nepriklauso nuo statybos leidimo paskirties, todėl sutikimo šiuo atveju reikia.“

Įvyko šis tas netikėjo

Tačiau vykdant statybos darbus šiame sklype įvyko šis tas netikėto. Žvėryno gyventojai fiksavo, kaip į gatvę ėmė tekėti vanduo. Kodėl taip nutiko?

G. Grubinskas situaciją įvertino štai taip: „Savivaldybės turimais duomenimis, atliekant statybos darbus, statybvietėje kaupėsi vanduo, kuris per lietaus nuotekų sistemą buvo nudrenuotas į Nerį. Ieškant sprendimo dėl greta senkančių tvenkinių, nudrenuotas vanduo buvo nukreiptas į kitą lietaus nuotekų sistemos atšaką, kuri maitina tvenkinius. Atlikus šį veiksmą, vandens lygis tvenkiniuose atsistatė labai greitai. Dėl kokių priežasčių kaupėsi vanduo statybvietėje ir ar su tuo susijęs tvenkinių nusekimas, nustatyta nebuvo. Išsprendus tvenkinių sekimo problemą, tyrimai nebuvo atliekami.”

Statybos inspekcijos atstovė R. Kėkštienė taip pat pasidalino informacija apie vandens prasiveržimą.

„Informuojame, kad 2020-03-06 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo pranešimą dėl iš statybvietės Birutės g. 37, Vilniuje, per žarnas į Nerį pilamo nešvaraus vandens.

Nagrinėdama gautą skundą Statybos inspekcija atliko pastato statybos patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu gruntinio vandens sklype nebuvo, kadangi galimai buvo įjungti aukšto gruntinio vandens pertekliaus siurbliai, kurie pumpavo vandenį į lietaus kanalizaciją. Po patikrinimo statybų rangovas UAB „Radida ir Ko“ Statybos inspekcijai pateikė papildomą informaciją (papildomus dokumentus).

2020-05-14 Statybos inspekcija atliko pakartotinį pastato patikrinimą ir fotofiksaciją vietoje. Patikrinimo metu sklype vandens nebuvo. Perteklinio vandens siurbliais jis buvo pumpuojamas į lietaus kanalizacijos šulinį, esantį tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių.

Atliekant pastato statybos teisėtumo tyrimą nustatyta, kad statytojas pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir nepateikė Statybos inspekcijai informacijos apie numatomą statybos pradžią ir statybos dalyvių pasamdymą ar (ir) paskyrimą. Statytojui 2020-06-04 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Baudą statytojas sumokėjo.

Skundo dalis dėl aplinkosaugos buvo persiųsta tolimesniam nagrinėjimui pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui, dėl klausimų, susijusių su galimai senkančiu vandeniu Žvėryno tvenkiniuose, – Lietuvos geologijos tarnybai“, – teigė R. Kėkštienė.

Aplinkosaugininkai užfiksavo pažeidimą

Aplinkos apsaugos departamentas dėl šio atvejo taip pat yra atlikęs tyrimą, ir štai, kas jo metu buvo nustatyta: „2020-03-10 nustatyta, kad vyksta statybos darbai adresu, Birutės g. 37, Vilnius. Statybvietėje susidariusio užteršto gruntinio vandens perteklius siurblių pagalba ir dviem rinktuvais per brezentinę žarną išpumpuojamas į Latvių g., Vilnius, esančią paviršinių nuotekų sistemą, iš kurios nuotekos patekdavo į Neries upę.

Iš paviršinių nuotekų išleistuvo į Neries upę buvo paimti laboratoriniai nuotekų mėginiai. Pagal tyrimų rezultatus yra nustatytas skendinčiųjų medžiagų viršijimas. Nustatyta momentinė koncentracija 95 mg/l, kai didžiausia leidžiama 50 mg/l. Taip pat veiklos vykdytojas neturėjo paviršinių nuotekų sistemų savininko (valdytojo) rašytinio sutikimo, kad gamybines nuotekas galėtų išleisti į šalia esančią paviršinių nuotekų sistemą. Šiais veiksmais veiklos vykdytojas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Už nustatytą pažeidimą atsakingas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 str.

Statytojas iškart ėmėsi priemonių, pastatė filtrą, nusodinantį skendinčias daleles, ir gavo UAB „Grinda“ leidimą iš statybvietės išleisti gruntinius vandenis į Latvių g., Vilnius, esančią paviršinių nuotekų sistemą, iš kurio nuotekos ištekėdavo į Neries upę. Klausimai tuo metu dėl tvenkinių vandens lygių nebuvo keliami.

Vėliau buvo gauti keli paklausimai/skundai dėl vandens lygių Žvėryno tvenkiniuose žemėjimo, todėl Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl klausimo, ar galima statybvietės veiklą sieti su tvenkinių vandens nusekimu. Savo ruožtu UAB „Grinda“ įpareigojo statytoją iš statybvietės surenkamą švarų paviršinį ir gruntinį vandenį išleisti į kitą, tarp Bebrų g. ir Lenktoji g., Vilnius, esančią paviršinių nuotekų sistemą, iš kurios nuotekos patenka į Žvėryno malūno tvenkinį. Po šio veiksmo Žvėryno malūno tvenkinių vandens lygis juose atsistatė.“

Dėl šio atvejo Delfi kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, tačiau ji į pateiktus klausimus neatsakė.