Anot specialistės, tėvai turėtų nuolat stebėti savo atžalų savijautą.
I. Daniūnaitės teigimu, specifinis požymis, rodantis seksualinės prievartos riziką, yra seksualus vaiko elgesys.
„Vaiko elgesys neatitinka amžiaus normų ir jis yra daug seksualesnis. Taip pat ir žinios, kurios didesnės pagal jo amžių. Vaikas gali nuolat klausinėti apie seksą ir lytinius santykius arba užsiminti, o gavęs atsakymą nenusiraminti ir vėl ko nors klausti arba žinoti kokių nors detalių, kurių neturėtų žinoti pagal savo amžių“, – kalbėjo ji.
Taėvai turėtų suklusti ir tada, kai vaiko elgesys staiga pasikeičia.
„Požymiai nebūtinai gali rodyti seksualinę prievartą specifiškai, bet jie irgi galėtų pasireikšti ir tai rodo, kad vaikas tikrai patiria sunkumų. Vaikas gali tapti labai įsitempęs, labai nerimastingas, uždaras, užsisklendęs. Gali pasikeisti jo elgesys, jis gali būti grubesnis, irzlesnis, agresyviai elgtis, destruktyviai. Gali pasidaryti labai prislėgtas“, – LNK Žinioms vardijo specialistė.
Siūlo žiūrėti rimtai
Pasak specialistės, vaikas gali pats papasakoti apie netinkamą žmogaus elgesį ir tai tėvams turėtų sukelti susirūpinimą – jie turėtų išklausyti vaiką ir juo tikėti.
Ar vaikas gali atpažinti netinkamą elgesį? I. Daniūnaitė sako, kad mažesniems vaikams sunkiau suprasti, kad elgesys yra netinkamas, todėl svarbu, kad suaugusieji kuo anksčiau apie tai pradėtų kalbėti su savo vaikais.
Vaikai ir paaugliai gali papasakoti, kad kažkas prie jų lietėsi, prašė žiūrėti kažkokias nuotraukas arba rodė savo intymias vietas arba fotografavo vaiko intymias vietas.
Ji atkreipė dėmesį, kad nuo įvykio gali būti praėję nemažai laiko ir vaikas nebūtinai apie tai, kas nutiko, papasakos iš karto.
„Jeigu esame tas suaugusysis, kuris išgirdo, svarbu, kad rimtai į tai žiūrėtume“, – sakė ji.
Pasak LNK Žinių pašnekovės, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei iki tol buvęs aktyvus vaikas staiga tapo ramus, arba, atvirkščiai, ramus vaikas tapo labai nerimastingas.
„Tai gali rodyti, kad vienas ar keli įvykiai, susiję su seksualine prievarta, buvo“, – pridūrė ji.
Prievarta gali būti ilgalaikė
Psichologė pasakojo, kad nors požymiai dažniausiai yra, tačiau nutinka ir taip, kad vaikas nepasikeičia.
„Staigus pasikeitimas gali būti, jei tai buvo vienkartinis įvykis. Seksualinė prievarta dažniausiai būna ne vienkartinis įvykis, ji gali tęstis ilgai, vaikas yra įtraukiamas, sugundomas arba gąsdinamas į tokį santykį, kai seksualiai išnaudojantis asmuo su juo kalbasi, galbūt dovanoja dovanas, kaip nors jį papirkinėja, skiria dėmesį ir panašiai. Tada palaipsniui tas vaiko elgesys ar savijauta gali pasikeisti“, – teigė ji.
LNK Žinių pašnekovė sakė, kad tėvai turėtų kuo anksčiau vaikui pasakyti, kad jeigu jis pateko į bėdą, kas nors su juo netinkamai elgiasi, jam yra nemalonu ir kažkas nepatinka, jis gali ateiti ir pasakyti suaugusiems.
„Bet tada mes turime būti suaugęs, kuris rimtai žiūri į tokius vaiko pasakymus“, – sakė ji.
I. Dainiūnaitė pabrėžė, kad prevenciškai su vaikais pradėti kalbėti reikia kuo anksčiau, atžalos turėtų žinoti, kas yra kūno saugumas, kaip vadinasi privačios vietos – lytiniai organai, kad kiti žmonės negali jų žiūrėti ir liesti, kaip ir negali prašyti žiūrėti ar liesti kitų žmonių intymių vietų.
„Vaikai turi žinoti ir mes turime gerbti tą vaikų žinojimą, kad jeigu jam yra nemalonu, nepatinka, kai prie tavęs liečiasi, kitas žmogus taip ir neturi elgtis. Ir tu turi eiti ir pasakyti suaugusiam, kuriuo pasitiki“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, dažniausiai tokie atvejai įvyksta aplinkoje, kuri vaikui yra pažįstama. Atvejai, kai priekabiauja vaikui nepažįstamas žmogus, yra reti.
„Tai bus arba šeimoje, artimoje šeimos aplinkoje, arba ten, kur vaikas būna – būreliai, ugdymo įstaiga“, – kalbėjo ji.
Visą LNK Žinių pokalbį su psichologe I. Daniūnaite žiūrėkite čia:
