Į II pakopos pensijų kaupimą gyventojai, jaunesni nei 40 metų, įtraukiami automatiškai, nedalyvauti kaupime galima tik išreiškus prieštaravimą, tačiau net ir tokiu atveju kas trejus metus kaupti pensijų fonduose siūloma iš naujo.

„Kai kurie žmonės neapsižiūri, nepasirūpina išsibraukti“, – pastebėjo ekonomistas Romas Lazutka.

Taigi, tokiu būdu II pakopos pensijų sistemoje šiuo metu dalyvauja apie 1,5 mln. dirbančiųjų. Pastaruoju metu tokiai tvarkai skamba itin daug priekaištų.

„Kaip galima pavadinti procesą, kuomet žmonės automatiniu būdu yra įrašomi į tam tikrą privatų fondą, ir ne tik įrašomi, bet jiems tas fondas yra ir parenkamas automatiniu būdu. Jeigu tu norėtum pasikeisti fondą, turi dar už tai susimokėti“, – komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Inga Ruginienė

Jos nuomone, tokia tvarka – šimtmečio afera.

„O jeigu nori išvis atsisakyti tokios paslaugos, dėl kurios iš esmės tu net parašo nepadėjai, jokios sutarties nepasirašei, tau duodamas labai trumpas laikas, ir jeigu tu, neduok Dieve, nespėjai, tai visam gyvenimui įlindai į šitą balą ir išlįsti nepavyks“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Kad tvarka neteisinga, sutiko ir „LNK Žinių“ kalbinta Vilniaus gyventoja.

„Žmonės turi turėti visada pasirinkimą“, – sakė ji.

„Aišku, mes tikimės, kad tai padės, lengviau bus, bet mano tėtis nesulaukė 60-ies ir mirė. Ir? Ir ne viską gali panaudoti, kai tau prireikia“, – kalbėjo kita gyventoja.

Ministrė: pakeitimų ir taip buvo daug

Kilus pasipiktinimui, premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pokyčius dėl pensijų kaupimo sistemos svarstys.

„Aišku, tai, kad per 20 metų 24 kartus keitimai jau yra daryti, tai pačiai sistemai nepriduoda, galbūt, tokio patikimumo“, – svarstė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tačiau vien dėl to, kad ekonomika pasaulyje lėtėja, anot I. Šimonytės, nereiškia, kad būtina imtis grandiozinių reformų.

„Bet yra ir ilgalaikės problemos“, – sureagavo ekonomistas R. Lazutka.

Romas Lazutka

Jo nuomone, II pakopos pensijų fondai rimtos apsaugos senatvėje neužtikrina – pensijų fondų grąža vos lenkia infliaciją, o tiek periodinės išmokos, tiek anuitetai nepritaikyti prie kylančių atlyginimų.

„Praeina trys metai, nors jie (žmonės – Delfi) atsisakė, jie vėl įrašomi. Žinoma, pagrįsti tokią praktiką yra labai sunku, kai rezultatai yra tiesiog apverktini, jeigu mes lyginame su atlyginimų augimu ir „Sodros“ pensijų augimų“, – dėstė ekonomistas.

Sustabdyti pensijų kaupimą II pakopoje galima tik 12 mėnesių, tai šiuo metu padarė apie 100 tūkst. žmonių. Tad susirgus, padidėjus paskolų palūkanoms ar ištikus kokiam kitam nenumatytam atvejui, laikinai pinigus perskirstyti ten, kur svarbiau, gyventojas pasirinkimo beveik neturi.

O ir sulaukus pensinio amžiaus, visos sukauptos sumos išsiimti negalima, ji dalimis mokama kas mėnesį.

Valdžia apsisprendė dėl išmokų pensininkams.

„Logikos arba argumentacijos, kodėl vienas ar kitas terminas pasirinktas, dabar, turbūt, būtų sudėtinga atsigręžti atgal ir tai kažkaip paneigti arba argumentuoti kitaip“, – dėstė M. Navickienė.

Ekonomistas: valstybės paskata – nepagrįsta

Ekonomistas R. Lazutka nusistebėjo dabartinių valdančiųjų laikysena dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose tvarkos.

„Tas sprendimas buvo padarytas valdant Valstiečių ir žaliųjų partijai, vadovaujamai R. Karbauskio, tai labai keista, kad dabar yra netgi dvi liberalų partijos, bet joms tai nekliūna, jų nepiktina, kad žmonės yra privalomai laikomi“, – vertino jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė patikino, kad vasario pabaigoje turėtų būti aišku, kokie sistemos tobulinimai bus teikiami svarstyti Seimui.

„Tarkime, pirmą kartą žmogus yra įtraukiamas, tarkime, labai jauno amžiaus, persigalvoja, po trejų metų vėl yra įtraukiamas, atsisako ir tada [galima būtų] to žmogaus apsisprendimą laikyti galutiniu, nes tikrai panašu, kad žmogus jau galėtų būti apsisprendęs, kad jis renkasi nekaupti“, – apie vieną iš galimų patobulinimų kalbėjo ministrė.

Monika Navickienė

Jei žmogus pensijai kaupia papildomai, į fondą jis sumoka 3 proc. nuo savo pajamų, tačiau dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio prideda valstybė. Tokį modelį ekonomistas R. Lazutka įvertino neigiamai.

„Visiškai nėra pagrįsta ten dėti valstybės pinigus, geriau tiesiog padidinti pensijas“, – sakė jis.

„Šita sistema yra ydinga, jau tą pasakė ne tik mūsų kaimynės Lenkija ir Estija, kurios atsisakė, bet ir lygiai pasakė ir Vakarų Europos šalys, kurios iš karto nepriėmė tokios sistemos“, – antrino I. Ruginienė.

II pakopos pensijų fonduose privačiai kaupiamos gyventojų santaupos pernai nuvertėjo vidutiniškai 14 proc.

Visą „LNK Žinių“ reportažą apie kaupimą II pakopos pensijų fonduose žiūrėkite čia: