Kompensacijos bus mokamos iki 2023 m. pabaigos. Lietuvoje iki šiol registruota daugiau kaip 73 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje.
„2022 metai buvo labai sunkūs Ukrainai ir jos gyventojams. Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Karas Ukrainoje, deja, nesiliauja. Turime ir toliau nepavargti bei remti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 m. pabaigoje buvo Vilniaus miesto savivaldybėje – 2231, Kauno miesto – 381, Klaipėdos miesto – 243, Kauno rajono – 202, Šiaulių miesto – 154, Panevėžio miesto – 142 savivaldybėse, pažymima pranešime.
Mažiausiai kompensacijų 2022 m. pabaigoje buvo mokama Rietavo (4 gavėjai), Lazdijų rajono (7 gavėjai), Neringos (9 gavėjai) ir Joniškio rajono (9 gavėjai) savivaldybėse. 2022 m. pabaigoje Pagėgių savivaldybėje nebuvo nė vieno kompensacijos gavėjo. Per 2022 m. nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.
2022 m. daugiausia lėšų išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – 1,9 mln. eurų, Kaune – 1,2 mln. eurų, Klaipėdoje – 800 tūkst. eurų.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai, rašoma pranešime.
SVARBU. Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.
Šiuo metu kompensaciją už būsto suteikimą beveik 14-kai tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, gauna apie 5 tūkst. Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų (viename būste apgyvendinama vidutiniškai po 3 asmenis), skelbiama pranešime.
Kompensacijoms už būsto suteikimą mokėti panaudojama vidutiniškai 1,1 mln. eurų per mėnesį.
Ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, gali pretenduoti į būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas.
Kas gali gauti kompensacijas?
Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik Lietuvos gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose, pažymima pranešime.
Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Norintys gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.
