V. Putinas viliasi, jog Vakarams nusibos remti Ukrainą
Nors karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, jo pabaigos bent jau kol kas nematyti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau bando telkti pajėgas, gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodė kariuomenę padidinti iki 1,5 mln. karių, panašu, ruošiasi naujam puolimui ir dar kruvinesniems mūšiams.
Nors Rusijos kariuomenei trūksta technikos, ypač šarvuočių, o kariai į fronto liniją neretai gabenami paprastais sunkvežimiais, analitikai pastebi, kad į karą siunčiamų karių skaičiumi V. Putinas tikrai negali skųstis. Ginkluoti nors ir ne itin efektyviais pėstininkų ginklais, mobilizuoti rezervistai vien savo kiekiu kelia problemų Ukrainos gynėjams.
Ukrainos kariuomenė kol kas gina savo kontroliuojamas teritorijas, pereiti į puolimą neleidžia sunkiosios ginkluotės trūkumas. Viltys dedamos į tankus, Vakarų šalių paramą kita efektyvia ginkluote, kas leistų pradėti naujas puolamąsias operacijas ir galbūt – pralaužus fronto liniją judėti į priekį.
Žinomas rusų opozicijos atstovas, buvęs finansų ministras, o V. Putinui tapus prezidentu, premjero pareigas ėjęs Michailas Kasjanovas teigia, kad tikrasis Rusijos vadovo siekis – kiek įmanoma tęsti karo veiksmus. Pasak į emigraciją pasitraukusio ir aršiu Kremliaus kritiku tapusio M. Kasjanovo, V. Putinas laikosi sekinimo taktikos, nors karas ir begaliniai nuostoliai sekina Ukrainą, tuo pačiu kenčia ir Rusija.
„V. Putinas viliasi, kad Vakarų šalims galiausiai nusibos remti Ukrainą, nusibos jai skirti dešimtis milijardų, kad įvyks skilimas ir Ukraina bus atiduota jam sudoroti. Jis apie tai svajoja ir, savaime suprantama, niekur nesiruošia trauktis. Todėl jau pradėjo ruošti savo šalies visuomenę ilgam karui.
Rusams teigiama, jog karas buvo neišvengiamas, jis vyksta ir tęsis toliau, o mes neva kariaujame su visu pasauliu. Taip didžiajai daliai žmonių įteigiama, kad Ukraina – tik instrumentas piktų Vakarų rankose, mes turime ginti savo teritoriją, savo tėvynę, nors niekas į Rusijos teritorijas ir nesikėsina“, – apie V. Putino pasirinktą strategiją Ukrainos žurnalisto Dmitrijaus Gordono tinklalaidėje kalbėjo buvęs Rusijos premjeras M. Kasjanovas.
Rusų abejingumo priežastis: V. Putinui pavyko demoralizuoti visuomenę
Nors Rusijoje toli gražu nesižavima paskelbta mobilizacija, juolab šiuo metu vykstančiu naujos jos etapu, kai šaukimai įteikiami kelionės į frontą išvengusiems vyrams, tačiau patys rusai neina į gatves protestuoti prieš V. Putino režimą ir vykstantį karą.
Kiti analitikai tai aiškina visišku pilietinės visuomenės ir net jos apraiškų nebuvimu, taip pat ir baime susidurti su realiomis represijomis, o M. Kasjanovas patikslina, kad V. Putinui pavyko visiškai demoralizuoti Rusijos visuomenę.
„Žmonės tapo tokiais ciniškais, jog galvoja, kad toks yra visas pasaulis. Gal tik Vakaruose išmokta šį cinizmą labiau slėpti, o mes, rusai, jo tiesiog neslepiame.
Todėl jie benetiki, kad egzistuoja kokios nors vertybės ir principai, galvoja, kad čia Vakarai kariauja. Žmonės nenori pripažinti, jog iš tiesų tai mūsų šalis kariauja ir žudo taikius gyventojus. Dauguma Rusijos žmonių tiesiog užsimerkia ir priverstinai išgyvena šią situaciją, kuri stabiliai prastėja“, – konstatavo M. Kasjanovas.
Opozicionierius pastebi keistą paradoksą: Kremliaus propagandos paveikti rusai stengėsi nekreipti dėmesio į karo Ukrainoje baisumus, nesunkiai rasdavo, kaip pateisinti žiaurumą, tačiau dabar jie patys susidūrė su akivaizdžia grėsme.
Ir tai įvyko ne bet kur, o pačioje Rusijos sostinėje Maskvoje ant strateginę reikšmę turinčių valstybės įstaigų pastatų stogų ėmus kelti oro gynybos kompleksus. Pasak ekspertų, tokia ginkluotė Maskvoje dislokuojama pirmą kartą nuo II Pasaulinio karo laikų, o patys maskviečiai suvokia: ramybė baigėsi, dabar iš tiesų rimtai ruošiamasi Maskvos gynybai.
M. Kasjanovas pastebi, kad gyventojams tai sukėlė tikrą šoką. Nors netikima, kad Ukrainos pajėgos gali ryžtis gyvenamųjų namų bombardavimui, ką rusai plačiai taiko Ukrainos miestuose, Maskvoje esama pakankamai daug karinių objektų, kurie laikomi teisėtais taikiniais.
„Dabar oro gynybos sistemos dislokuojamos Maskvos centre, šalia V. Putino rezidencijos, net gyvenamųjų namų kvartaluose. Naktį skambino mano pažįstami ir verkdami pasakojo, kad vos ne jų kieme stato kažkokią sistemą. Aišku, žmonės to bijo, tuo pačiu jie nežino, ko dar tikėtis iš V. Putino. Jie tarsi suvokia, kad Ukraina nebombarduos gyvenamųjų namų, tačiau ko laukti iš V. Putino, kuris taip demonstruoja savo agresiją, jog net sostinės centre dislokuoja ginkluotę“, – kalbėjo buvęs Rusijos vyriausybės vadovas.
Rusijos biudžetas traukiasi, lieka vis mažiau resursų finansuoti karą
V. Putinui pasirinkus ilgo ir alinančio karo taktiką, įsakius karių skaičių padidinti iki rekordinio skaičiaus – 1,5 mln. žmonių, kas sunkiai įgyvendinama, toks sprendimas ženkliai atsilieps Rusijos ekonomikai.
Mažėjant pajamoms, gaunamoms už parduotą naftą ir jos produktus, Rusijos biudžeto išlaidos jau išaugo 25 procentais ir palaipsniui didėja.
„Pamatysime, kaip ims didėti biudžeto deficitas. Tai yra sumažės galimybės V. Putinui finansuoti karą. Nors kalbama, kad sankcijos neveikia, tai nėra tiesa. Jos veikia, tik pasekmės pajuntamos tik po kurio laiko“, –svarstė M. Kasjanovas.
Jis prognozavo, kad šiais metais Rusijos biudžeto deficitui nuo 4 procentų padidėjus iki 5 procentų, šalies dar neištiks krizė, tačiau bus labai sunku.
Nors infliacija Rusijoje – mažesnė nei prognozuota, pasak M. Kasjanovo, tai lėmė ženklus vartojimo sumažėjimas. Rusijos gyventojai ėmė taupyti, atsisakė kai kurių pirkinių, o Maskvoje bei kituose didžiuosiuose šalies miestuose apie 20 procentų prekybos tinklų ploto – nenaudojami, nuomininkai nutraukė veiklą ir išsikraustė.
„Pirkėjų srautas prekybos centruose sumažėjo 25 – 30 procentų, o tai – labai stipriai veikiantis faktorius“, – kalbėjo buvęs Rusijos premjeras M. Kasjanovas bei prognozavo, kad įvairių faktorių visuma netolimoje perspektyvoje lems dar didesnį ekonomikos nuosmukį.
Jis sakė netikintis, jog V. Putinui pavyks įgyvendinti savo planus ir suburti 1,5 mln. karių armiją. Pasak Vakaruose gyvenančio opozicijos politiko, šiai dienai Rusijoje bus itin problematiška surinkti tokį žmonių skaičių.
„Nemažai šaukiamojo amžiaus žmonių išvyko iš šalies, vis daugiau žmonių, žinodami kas vyksta fronte jau nenori vykti į Ukrainą. Internete galima rasti nemažai pavyzdžių, kai fronte atsidūrę žmonės pasakoja, kokia iš tiesų padėtis, kaip jie klydo sutikę kariauti. Ir šie pavyzdžiai nuskamba ne iš valdininkų lūpų, taip kalba paprasti vaikinai, kurie buvo apgauti propagandos, ėjo ginti savo tėvynės, o paskui galiausiai suvokė, kas iš tiesų vyksta, kam jie čia atėjo.
Tokie negatyvūs pavyzdžiai labai stipriai veikia žmones, todėl padidinti karių skaičių iki 1,5 mln. bus labai sunku. Aišku, tai galima padaryti per 5 – 6 metus, tačiau ne per vienerius ar dvejus metus, kad pasiekti persvarą fronte karių skaičiumi“, – svarstė M. Kasjanovas.
Ukrainai pralaužus frontą ims byrėti V. Putino sukonstruota valdžios vertikalė
Rusų opozicijos atstovas teigia, kad ekonominiai sunkumai ir vis mažėjantis rusų entuziazmas vykti į frontą ir Ukrainoje „ginti tėvynę“ gali nulemti persilaužimą. O tai suteiktų vilties, jog karas galėtų pasibaigti jau šiais metais.
Šį persilaužimą M. Kasjanovas sieja su Ukrainos karinės galios didėjimu, tiek sistemingu jos karių mokymu Vakarų šalyse, tiek ir su nauja karine pagalba. Jis pastebėjo, kad Vakarų politikai jau nustojo bijoti V. Putino, o būtent šis, baimės faktorius ilgą laiką stabdė karinės pagalbos teikimą. Visgi, egzistuoja dar viena priežastis, įtakojanti Vakarų šalių vadovus. Tai dalies visuomenės pacifistinės pažiūros, nenoras gilintis į geopolitines karo priežastis, paviršutiniškas įsitikinimas, jog kaltos abi kariaujančius pusės, tad nereikėtų kurią nors vieną jų remti.
Nepaisant to, M. Kasjanovas prognozuoja, jog Ukraina sutelks pakankamai pajėgumų ir pradės puolimą. Šis momentas taps lemiamu Kremliaus režimui, buvęs premjeras viliasi, kad būtent tada pradės skeldėti V. Putino suformuota valdžios vertikalė.
Kalbėdamas apie šį procesą, M. Kasjanovas vengia dramatiškų prognozių, kurias mėgsta kiti analitikai. Jis svarsto, kad galiausiai susiklostys tokia padėtis, kai prasidėjus V. Putino režimo byrėjimui šalis pateks į vadinamą pilkąją zoną, šalies valantysis elitas jau nebetikės nei vienu lyderiu, o ims veikti savarankiškai.
Buvęs Rusijos premjeras minėjo, kad vieninteliu išsigelbėjimu V. Putinui galėtų tapti taikos derybos, apie kurias nuolatos kalba Kremliaus ruporai. Tai jam leistų bent laikinai įtvirtinti okupuotų Ukrainos teritorijų statusą, sudaryti paliaubas, o kartu ir suteiktų bent dešimtmetį kaupti jėgoms ir ruoštis naujam puolimui.
Rusų tautos laukia itin sunkių išbandymų metas
Žlugus V. Putino režimui, Rusija turės galimybę tapti civilizuota ir demokratine valstybe, tačiau už tai jos gyventojams teks sumokėti labai didelę kainą, teigia M. Kasjanovas.
„Žmones ištiks didžiulis šokas, kai jie sužinos tą daugybę nusikaltimų, kuriuos V. Putino režimas įvykdė Ukrainoje. Nes dabar patys rusai apie tai nežino ir, reikia pripažinti, nesistengia žinoti. Todėl tai jiems bus milžiniškas sukrėtimas“, – prognozavo opozicijos politikas.
Jis pateikia ir analogiją, šoką, kurį patyrė sutriuškintos nacistinės Vokietijos gyventojai, kai nugalėjusių sąjungininkų karinė administracija vokiečiams liepdavo žiūrėti koncentracijos stovyklose ir masinių žudynių vietoje užfiksuotus dokumentinius kadrus.
M. Kasjanovo vertinimu, visa tai vokiečiams sukėlė ypač gilų šoką, tačiau Adolfą Hitlerį iki to besąlygiškai palaikiusi vokiečių tauta neatpažįstamai pasikeitė. Vokietijoje nebeliko nacių ideologijos, ji buvo ir yra iki šiol uždrausta, II Pasaulinio karo metu nugalėta ir sugriauta valstybė sugebėjo atstatyti ekonomiką, galiausiai tapti klestinčia Europos šalimi.
