Prasidėjus AK posėdžiui, komisijos pirmininkas, opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis pranešė, kad valdantieji posėdyje nedalyvauja, du valdančiųjų atstovai yra išvykę į komandiruotes.
„Gaila, kad pozicija, turėdama fizinį perviršį dviejų narių komisijoje, demonstruoja savo perviršį, atsisako dalyvauti (komisijos posėdžiuose – ELTA), svarstant klausimus, kur jie patys turėtų būti suinteresuoti“, – sakė A. Stončaitis.
„Šiandien kvorumo neturime ir posėdyje kažkokių nutarimų nebus“, – konstatavo komisijos pirmininkas.
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė svarstė, kad valdantieji AK posėdžiuose nedalyvaus iki pat Seimo pavasario sesijos pradžios kovo mėnesį.
„Gal reikėtų mums kreiptis į valdančiuosius, paraginant nesabotuoti posėdžių?“, – kėlė klausimą komisijos narė.
Jos iniciatyvą palaikė ir „darbietis“ Vigilijus Jukna, ir „valstietė“ Asta Kubilienė.
Socdemas Julius Sabatauskas taip pat stebėjosi valdančiųjų sprendimu nedalyvauti AK posėdžiuose, pareiškus nepasitikėjimą komisijos pirmininku.
„Formaliai pareikštas nepasitikėjimas dar nevirto kūnu, todėl pirmininkas toliau gali pirmininkauti“, – aiškino parlamentaras.
AK pirmininkas A. Stončaitis, reaguodamas į kolegų raginimus kreiptis į valdančiuosius, dar kartą pakartojo, kad komisija neturi kvorumo, tad ir neturi galimybės oficialiai kreiptis į valdančiuosius, tačiau, anot jo, tai gali padaryti atskira grupė Seimo narių.
ELTA primena, kad apie iniciatyvą tirti politikų ir verslo sąsajas praėjusią savaitę prakalbo visos Seimo opozicinės frakcijos. Užsiminta apie tyrimą dėl galimų valdančiųjų ryšių su Taivano investicijų sulaukusiomis įmonėmis. Seimo mažumai susirūpinimą sukėlė naujienų portalo tv3.lt paskelbta informacija apie galimus koalicijos partijų finansinius ryšius su įmonėmis, kurios sulaukia ypatingos Vyriausybės pagalbos bei protegavimo Taivano paramos bei investicijų skirstymo procese.
Paskelbtos publikacijos duomenimis, taivaniečių investicijų sulaukė ir kelios įmonės, kurių vadovai demonstruoja palankumą valdantiesiems, dalyvaudami palaikymo renginiuose ir net finansiškai remdami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Laisvės partijas.
Informacija perduota STT
AK posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša patvirtino, jog prokuratūra dėl minėtų aplinkybių gavo Demokratų frakcijos seniūno Luko Savicko kreipimąsi, šis raštas, pasak prokuroro, perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybai.
„Esame gavę L. Savicko prašymą įvertinti, ar šiuose įvykiuose nėra galimai nusikalstamos veikos požymių. Sprendimą esame pavedę priimti STT, tai maždaug savaitės ar dviejų bėgyje, matyt, tas vertinimas turės būti pateiktas“, – dėstė prokuroras.
STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė tikino, kad situacija, dėl kurios klausimus kelia L. Savickas, teisine prasme yra sudėtinga, nes šiuo atveju sprendimai priimti investuotojų, kurie nėra Lietuvoje.
„Tai toks preliminarus vertinimas, į šiuos procesus kištis mes neturime teisinių svertų, tai yra už STT kompetencijos ribų“, – aiškino tarnybos vadovo pavaduotoja.
Valdantieji mato keršto akciją
TS-LKD atstovas Bronislovas Matelis anksčiau Eltai teigė tokias iniciatyvas tirti valdančiųjų ir verslo ryšius pavadino „asmenine keršto akcija“, nes praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos parlamentarai pareiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu kaip AK pirmininku. Konservatorius tikino, kad dėl to valdantieji klausimo dėl tyrimo pradėjimo svarstymuose nedalyvaus.
ELTA primena, kad prieš savaitę grupė Seimo AK narių pareiškė nepasitikėjimą pirmininku A. Stončaičiu. Politikai nutarė dar kartą kreiptis į Seimo opoziciją, prašant deleguoti naują kandidatą užimti A. Stončaičio postą. Visgi, kol kas parlamento mažuma neketina to daryti.
Po komisijos sprendimo, nepasitikėjimo A. Stončaičiu klausimas persikels į plenarinių posėdžių salę. Seimo statute numatyta, kad savo poziciją Seimo nariai išreiškia slaptu balsavimu – kad pasitikėjimą paradęs politikas būtų pašalinamas iš posto, tam turi pritarti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
