„Žiūrint iš vaiko perspektyvos, tiek vaiko, tiek vaiko artimųjų, mamai, tėčiui ir visiems artimiesiems tikrai skauda širdį ir galvą šitoje situacijoje. Aš tikrai labai norėčiau tikėtis, kad mūsų žurnalistai irgi turės sąžinės, neieškos tų konkrečių vaikų, kurie nukentėjo, nes jiems viešumas yra mažiausiai reikalingas ir jiems kaip tik, kaip ir po bet kokios kitos galimos nusikalstamos veikos, reikia sugrįžti į gyvenimą“, – LRT televizijai teigė E. Žiobienė.

Pasak jos, vykdant galimai nukentėjusių vaikų ekspertizę, taip pat labai svarbu, kad jos procesas būtų kuo trumpesnis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, bylos, kuriose nukentėjusieji yra vaikai yra ypač sunkios psichologine prasme.

„Todėl daug diskusijų vyko ne tik dėl Baudžiamojo kodekso ir jo įgyvendinimo, bet taip pat ir paties proceso, kaip reikėtų tai padaryti. Dėl to buvo nuspręsta eiti skandinavišku pavyzdžiu – įkurtas vaiko namas. Tai yra institucija, kurioje vaikui turėtų būti geriausia atmosfera, kur visi specialistai ateitų į vieną vietą ir vaikas galėtų gauti apklausą psichologui dalyvaujant“, – sakė E. Žiobienė.

„Beje, baudžiamasis procesas irgi buvo pakeistas, kad tokio pobūdžio bylose vaikai būtų apklausiami tik teisėjo per psichologą, kad jis matytų kuo mažiau žmonių, turėtų kuo mažiau kontaktų, kad apklausa būtų vieną arba kiek įmanoma mažiau kartų. Žodžiu, kiek įmanoma palengvinti ir tuo pačiu galvojant toliau, ką vaikui po to suteikti, nes jam, aišku, kad reikės psichologinės pagalbos“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad K. Bartoševičiaus mandatas buvo panaikintas antradienį. Apie mandato atsisakymą K. Bartoševičius pranešė pirmadienį, tačiau VRK politiko pareiškimą elektroniniu paštu gavo dar praėjusį penktadienį, apie 20 val. vakaro.

Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.

Pats valdančiųjų konservatorių frakcijoje dirbęs parlamentaras neigia galimus įtarimus ir Eltai tikino priėmęs sprendimą dėl asmeninių priežasčių.

Generalinė prokuratūra 2022 m. lapkričio 15 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.

BK 150 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 13 metų.

BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tas, kas minėtus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų.

BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tas, kas atliko jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.

K. Bartoševičius 2020 m. į Seimą išrinktas pagal TS-LKD sąrašą. Parlamente politikas dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai.

VRK panaikinus K. Bartoševičiaus mandatą, jo vietą parlamente užims buvęs krašto apsaugos viceministras, konservatorius Vilius Semeška.