Aplinkybės neatskleidžiamos
K. Bartoševičius Seimo nariu tapo 2020 metais. Jis į parlamentą buvo išrinktas pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą. Daugeliui jis buvo pažįstamas dėl anksčiau įkūnyto garsaus „Dviračio žinių“ personažo „Mėslitos“ direktoriaus Sauliaus Poškos.
Pirmadienį ryte TS-LKD frakcijoje Seime dirbęs K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako parlamento mandato. Jis teigė, jog tai daro dėl asmeninių aplinkybių.
„Tai nėra kažkoks spontaniškas šiandien dienos sprendimas“, – LNK pirmadienio rytą sakė politikas.
Jis sakė nenorintis detalizuoti šio sprendimo aplinkybių. Bet po pietų jas detalizavo Generalinė prokuratūra.
„Prokurorės pirmąjį kreipimąsi gavau pirmadienio rytą, vėliau gavau dar patikslinantį“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Prokuratūra į Seimo pirmininkę kreipėsi dėl pradėto tyrimo, su prašymu naikinti Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę, kad galėtų jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Lapkričio 15 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3, bei 4 dalyse, bei 153 straipsnio 1 dalyje“, – pirmadienio popietę žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Tai reiškia, kad Seimo narys yra kaltinamas galimu mažamečių ir nepilnamečių seksualiniu prievartavimu bei tvirkinimu. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 13 metų.
Dėl galiojančios Seimo nario teisinės neliečiamybės K. Bartoševičiui kaltinimai nepateikti. Tad jis įtariamojo statuto kol kas neturi.
Pats K. Bartoševičius sako, kad prašymą dėl Seimo nario mandato panaikinimo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jis pateikė dar penktadienį. Esą tai susiję su jo sveikatos būkle, o ne su prokuratūros tyrimu, apie kurį parlamentaras teigė nieko nežinojęs.
„Mane labai nustebino, nieko nežinojau, viską sužinojau prieš 45 minutes. Nebuvau apklaustas“, – pirmadienio popietę LNK žinioms sakė jis.
Šaltiniai sako, kad nukentėję gali būti mažiausiai 2 vaikai. Tačiau Generalinė prokuratūra kol kas jokios su tyrimu susijusios informacijos neatskleidžia.
„Mes kalbame apie ikiteisminį tyrimą, susijusį su mažamečiais, nepilnamečiais, jaunesniais nei 16 metų amžiaus asmenimis. Ir kalbame apie galimai įvykdytas seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – kalbėjo Generalinės prokuratūros atstovė E. Martinonienė.
Kadangi K. Bartoševičius yra išrinktas pagal sąrašą, panaikinus jo mandatą, kėdę Seime užims buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Kolegos šokiruoti
„Na, esu šokiruota. Manau, kad visi. Tai nežinau, ką daugiau pasakyti. Matyt, kad teisėsauga išsiaiškins“, – pirmadienį kalbėjo TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulienienė.
Konservatorius Paulius Saudargas taip pat neslėpė nuostabos.
„Ryte dar vienaip manėme. Jis pranešė frakcijoje, kad traukiasi dėl asmeninių priežasčių. Tai palinkėjom gero darbo naujuose frontuose. O kad toks dalykas čia yra, tai niekas net negalėjo pagalvoti. Iš tikrųjų esu šokiruotas“, – kalbėjo jis.
Konservatorė Aistė Gedvilienė taip pat teigė, jog yra šoke ir negali patikėti, kad taip gali būti.
„Dirbau su juo komitete, tikrai atrodė žmogus aktyvus, konstruktyvus gana. Ir šita naujiena mane tiesiog apstulbino ir pritrenkė“, – savo ruožtu sakė opozicijos atstovas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, jog tokie įtarimai nebuvo pareikšti jokiam Seimo nariui.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, jog tai tiesiog neįtikėtina.
„Tai, ką aš girdėjau, tai mano ketvirta kadencija Seime ir įvairiausių kaltinimų man yra tekę girdėti, visko yra buvę. Bet toks dalykas tikrai pirmą kartą“, – sakė jis.
Opozicija sako, kad tokie kaltinimai yra dėmė viso Seimo reputacijai.
„Jaučiuosi labai blogai. Nesvarbu, kad tai yra pozicija, valdančiosios koalicijos atstovas. Bet tai visam Seimui užtraukia didžiulį nemalonumą“, – kalbėjo socialdemokratas J. Sabatauskas.
Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis kalbėjo, jog tai tikrai nėra vieta užsiimti politikavimu.
Ilgus metus dirbo su vaikais
VRK nurodo, kad K. Bartoševičius ilgus metus dirbo mokytoju, nuo 2012 iki 2020 metų dirbo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi.
VRK pateiktoje Seimo nario biografijoje teigiama, kad pastaruosius dvejus metus dirbau ekonomikos mokytoju gimnazijose, taip nurodyta 2020 metais.
2018-2019 metais jis dirbo mokytoju Kauno Veršvų gimnazijoje, 2018-2020 metais – Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, 2019-2020 metais – Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje.
Nuo 2011 iki 2020 metų K. Bartoševičius dirbo vadybininku Vilniaus džiazo klube. Kaip minėta – 8 metus, nuo 2012 iki 2020 dirbo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi.
Prie pomėgių K. Bartoševičius nurodo visuomenės raidos procesus, šiuolaikinį meną, muziką.
Nurodo, kad yra nevedęs, vaikų neturi.
Teisininkų komentaras
Vilniaus universiteto (VU) ir Ščecino universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius pirmadienį feisbuke aiškino, ką reiškia šie veiksmai.
„Ką reiškia gen. prokurorės kreipimasis į Seimą dėl imuniteto Seimo nariui panaikinimo?
Na tai reiškia, kad prokuratūra gavo save laikančiu nukentėjusiuoju asmens pareiškimą, kad jo atžvilgiu Seimo narys padarė nusikaltimą. Šio pareiškimo pagrindu buvo iškelta byla ir tam, kad aplinkybės būtų išsiaiškintos, būtina apklausti Seimo narį bei surinkti kitus įrodymus.
Seimo nario apklausa nėra galima, kol Seimas nepanaikins neliečiamybės. Tai gi, šis kreipimasis NEĮRODO KALTUMO, tai tėra prašymas Seimui sudaryti galimybes IŠSIAIŠKINTI BYLOS APLINKYBES!!!“, – pabrėžė jis.
V. Nekrošius dar pridūrė, jog ištyrus bylą gali paaiškėti, kad jokio nusikaltimo net ir nebuvo.
„Bet turėtume leisti prokurorams ir tyrėjams dirbti savo darbą ir viską išsiaiškinti“, – socialiniame tinkle aiškino V. Nekrošius.
O 2016 metais Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius paskyrė visą komentarą Seimo nario imuniteto klausimui.
„Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario imunitetas nereiškia, esą be Seimo sutikimo negalima rinkti įrodymų, patvirtinančių, kad Seimo narys galimai padarė nusikaltimą. Priešingai, iš Konstitucijos 62 straipsnyje numatytos Seimo teisės spręsti, ar duoti sutikimą Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, kyla tai, kad teisėsaugos institucijos turi pareigą (privalo) surinkti įrodymus, patvirtinančius, kad Seimo narys galimai padarė nusikaltimą.
Kol tokie įrodymai nesurinkti, tol generalinis prokuroras negali kreiptis į Seimą ir prašyti leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Įrodymai gali būti renkami įvairiais būdais, taip pat ir darant kratą Seimo nario gyvenamojoje ar kitoje patalpoje, darbo vietoje ir pan. Pabrėžtina, kad Konstitucijoje nėra nuostatų, kurios, negavus Seimo sutikimo, draustų teisėsaugos institucijoms rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad Seimo narys galimai padarė nusikaltimą“, – rašė jis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
