„Pagalba, kurią mūsų šalys teikia kovojančiai Ukrainai, tęsia nenutrūkstamą laisvės tradiciją. Bendromis jėgomis remdami Ukrainą mes ne tik stabdome bandymus atkurti Rusijos imperiją, bet ir prisidedame prie istorinių saitų, jungiančių mūsų valstybes, atkūrimu ir sustiprinimu“, – sakė prezidentas.
Kalboje šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad Rusija turi gilias imperinio valdymo tradicijos šaknis.
„Tragiškas mūsų didvyrių, kankintų, žudytų, paniekintų likimas nebuvo atsitiktinis, nulemtas gilias šaknis turinčio imperinio valdymo tradicijos, jis ryškiai atsispindi ir šių dienų aktualijose. Visi mes praėjusias metais tapome dabartinės Rusijos siųstų budelių siautėjimo Ukrainoje liudininkais. Matėme ir tebematome ne tik griaunamus taikių gyventojų namus, grobiamus ir išvežamus vaikus, bet ir tose pačiose duobėse slepiamus kankinių palaikus. Nežymėta broliško kapo duobė nuo seno buvo ir išlieka kraupiu Maskvos nusikaltimų simboliu. Ji apibendrina agresyvaus karo baisumus ir genocidinę retoriką bei praktiką. Joje mes galime įžvelgti ir nuolatinius bandymus perrašinėti istoriją, dvasiškai ir fiziškai naikinti kitaminčius, pakirsti laisvės ir nepriklausomybės siekiančių tautų tapatybę“, – kalbėjo G Nausėda.
Prezidento teigimu, remdamiesi 1863–1864 metais vykusio sukilimo pamokomis, „negalime sau leisti į laisvę žiūrėti pro pirštus“.
„Šiandien, žvelgdami į 1863 metų pamokas, turime aiškiai suvokti, kad iki šiol gyvenome ant štai tokios duobės krašto. Todėl negalime sau leisti prabangos į laisvę žiūrėti pro pirštus. Štai kodėl turime ją branginti, ginti ir prireikus dėl jos aukotis“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį Varšuvoje susitikęs su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai, pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
