Laikraštyje „Alio, Raseiniai“ neseniai pasirodė reklaminė publikacija ir kandidato į Raseinių rajono merus, konservatoriaus Andriaus Bautronio raginimas gyventojams per savivaldos rinkimus balsuoti už jo partiją.
Politikas leido suprasti, kad su Vilniaus ir Seimo konservatoriais partiečiai Raseiniuose nenori turėti nieko bendro.
„Raseinių krašto rinkėjus kviečiu netapatinti Raseinių konservatorių su Vilniaus ar Seimo konservatoriais. Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos Raseinių konservatoriams“, – kreipimesi rašė antros mero kadencijos siekiantis, konservatorių Raseinių skyriaus pirmininkas A. Bautronis.
Toks jo žingsnis jau sulaukė oponentų kritikos.
„Baikit, nemanau, kad ta atsiribojimo nuo centro šizofrenija vyksta be centrinės būstinės žinios. Bet rinkėjams tai – puiki proga įvertinti, kaip partija dėl valdžios padarys bet ką, net pati save išduos Raseiniuose išversdama kailį iš vilko į ėriuką, o tuo pat metu alkanu vilku atrodydama Vilniuje“, – feisbuke rašė Seimo Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.
„Ir sugalvok tu man tokį kvailą tekstą surašyti. Ir Afrikoje konservą atskirsi iš jo kvailų sprendimų. Ar Raseiniuose, ar Vilniuje Jūs esate vienodi... Tikiuosi, gyventojai supras tas kvailystes“, – politikei antrino frakcijos kolega Remigijus Žemaitaitis.
Frakcijos seniūnė: partijoje yra įvairiai manančių
Delfi kalbinta Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė nenorinti raseiniškių pareiškimo vertinti kaip atsiribojimo. Ji sutiko, kad partijoje atskirais klausimais yra skirtingų nuomonių, bet čia esą nieko naujo.
„Galbūt tai yra kažkokie žodyno dalykai, turbūt, patys raseiniškiai galėtų geriau pakomentuoti, – sakė ji. – Esame stipri politinė bendruomenė, susidedanti iš daugybės skyrių ir daugybės žmonių <...>. Yra tam tikri pasaulėžiūriniai klausimai, kur nėra bendros nuomonės. Ir čia nėra skirtumo, ar tai yra miestas, ar regionas. Yra įvairiai manančių žmonių ir didžiuosiuose miestuose, ir mažesniuose miestuose, kitaip tariant – per visą partiją, per visą politinę bendruomenę.“
Paklausta, ar mato problemą dėl raseiniškių pareiškimo, gal nereikėjo su juo eiti į viešumą, o viską išsiaiškinti partijos viduje, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė nenorinti plačiau leistis į šią diskusiją.
„Kas yra svarbiausia, koncentruotis į tai, ką Raseinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų komanda yra nuveikusi Raseinių rajono labui. Meras yra veržlus ir savo darbu kartu su komanda, dirbdamas Raseinių kraštui, tą įrodė. Tikiuosi, žmonių pasitikėjimas ir bus konkrečiai kalbant apie darbus, kurie tiesiogiai yra reikalingi Raseinių kraštui.
O visi kiti dalykai, dėl kurių diskutuojama visuomenėje plačiai, yra gyvas procesas, kuris, aš manau, mus lydės dar ne vienerius metus“, – dėstė Seimo konservatorių frakcijos seniūnė.
Analitikas: santykius geriau aiškintis partijos viduje
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko M. Baltrukevičiaus vertinimu, konservatorių veidas vertybiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, nacionalinėje politikoje yra gana liberalus ir tai didžiuosiuose miestuose galbūt neiššaukia neigiamų atsiliepimų, tačiau regionuose greičiausiai esą yra kitaip.
„Regionuose tai gali būti rimtas signalas rinkėjams, kurie galbūt yra konservatyvesni, kurie už Tėvynės sąjungą balsuoja dėl kitų priežasčių: dėl to, kad istoriškai tai – stipriausia dešinioji partija, kuri nuosekliai, daug metų rūpinasi šalies nacionaliniu saugumu, pridėkime dar ir Rusijos grėsmes. O tos vertybinės dabartinių partijos lyderių pozicijos yra tokia karti piliulė, kurią nuryji, bet vis tiek už juos balsuoji“, – Delfi komentavo analitikas.
Jo matymu, Raseinių konservatoriai, išstodami su minėtu pareiškimu, pasirinko įžūlią rinkiminę strategiją, bet esą tuo pačiu pasiuntė rimtą signalą partijai.
„Aš puikiai suprantu, kad čia iš partijos pozicijos yra rimtas akibrokštas, bet turbūt Raseinių konservatoriai jaučia tam tikrą baimę, kad dėl to, kaip paskutiniu metu Tėvynės sąjunga buvo matoma nacionaliniame kontekste, tai gali pakenkti jų pozicijoms rinkimuose, ir dėl to pasirinko tokią gana įžūlią strategiją“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Jo nuomone, toks raseiniškių pareiškimas neturėjo išlįsti į viešumą.
„Jeigu įmanoma, visą laiką geriau tokius santykius ne per žiniasklaidą, o partijos viduje bandyti išsiaiškinti. M. Majausko pavyzdys labai gerai parodė: jeigu bendravimas tampa per žiniasklaidą, per ultimatumus, dabar Vilniaus kontekste Tėvynės sąjunga pasidarė sau didelę problemą. Aišku, Raseiniai nacionaliniu lygmeniu mažiau svarbūs partijos pozicijoms, bet visada geriau tokius dalykus išsiaiškinti tyliai. Bet matosi, kad nelabai pavyks, nes opozicija jau dabar naudojasi šia situacija ir mėgaujasi, ir laukia, kas bus toliau“, – pažymėjo analitikas.
Bautronis: norėjome nuraminti partiečius
Kreipimosi į raseiniškius autorius, konservatorius A. Bautronis pripažino, kad komunikacija nacionaliniu aspektu vietiniame laikraštyje buvo klaida ir tai – pamoka ateičiai.
Tiesa, jis pažymėjo, kad nuomonių skirtumai atskirais klausimais konservatorių gretose, įskaitant Raseinių skyrių, egzistuoja, tai nėra naujiena ir tai esą ir norėta atliepti.
„Tiek aš, tiek Raseinių skyrius yra integrali partijos dalis, ir pilnai pritariame partijos vertybėms, ir programos nuostatoms. Rinkimų agitacijoje padarėme šiokią tokią klaidą, kad įvėlėme nacionalinės temos aspektą, kas galbūt suklaidino visuomenės dalį.
Tikrai tai nėra nei kažkoks partijos išsižadėjimas, nei atsiribojimas. Tiesiog yra tam tikrų nuomonių įvairovė: kaip ir Seimo frakcijoje, taip ir pas mus skyriuje, mes girdime iš savo partiečių nuomonių dėl partnerystės įstatymo, dėl narkotikų dekriminalizavimo įstatymo <...>. Pastebiu, kad mūsų partijos skyriuje – galbūt daugiau tikroji konservatyviškoji pusė, o ne liberalioji, todėl signalas siunčiamas mūsų partiečiams, kad jie būtų ramūs dėl Raseinių skyriaus pažiūrų ir vertybių“, – Delfi komentavo A. Bautronis.
„Raseinių savivaldybė, Raseinių skyrius nenulems nei partnerystės įstatymo [likimo], nei narkotikų dekriminalizavimo įstatymo, galbūt apsiribosime daugiau rajoninėmis temomis neimdami nacionalinių temų“, – pridūrė jis.
Užbaigdamas konservatorius pabrėžė: „Nei konflikto, nei griūties, nei peilio į nugarą tikrai nėra.“
